„Kriptoturtas turi anonimiškumo aspektus, todėl sunku būtų pasakyti tikrus skaičius. Kalbant apie taip vadinamų virtualių valiutų žetonų platinimą, lietuviai yra trejetuke pirmaujančių platintojų Europoje“, – sako centrinio banko vadovas.
Pasak jo, kriptoturtas šalyje populiarus dėl kelių priežasčių, bet pirmiausia dėl to, kad piliečiai mėgsta rizikuoti. V.Vasiliausko teigimu, tam palanki ir dabartinė ekonominė situacija – esant žemoms palūkanoms iš tradicinių veiklų užsidirbti sunku, todėl ieškoma kitų būdų. Taip pat daug lemia ir vyraujanti mada.
V.Vasiliauskas sako, kad norintys investuoti į kriptoturtą pirmiausiai turėtų įvertinti visas grėsmes. „Mes, kaip prižiūrėtojai, kreipiame visuomenės dėmesį, kad suprastų su tuo susijusias rizikas“, – pabrėžia jis.
Centrinio banko vadovas pastebi, kad, kriptoturto segmentui toliau augant, bendrų taisyklių poreikis gali tapti pagrįstas, o europinio reguliavimo perspektyva – reali. Tačiau, jo įsitikinimu, žengiant tokį žingsnį, būtų itin svarbu užtikrinti, kad bendrasis reglamentavimas būtų pagrįstas sprendimais, kurie jau išbandyti ir pasiteisino nacionaliniu lygmeniu.
Lietuvos bankas praėjusių metų spalį išplatino poziciją, kurioje teigiama, kad prižiūrimos finansų įstaigos turi aiškiai atsiriboti nuo veiklos, susijusios su kriptoturtu. Mokėjimo įstaigos ir kiti finansų rinkos dalyviai neturėtų teikti paslaugų, susijusių su kriptoturtu, ar dalyvauti jį platinant. Toks atskyrimas būtinas siekiant išvengti iliuzijos, kad kriptoturtas yra prižiūrimas ir saugus.
Atsižvelgiant į konkretų pirminio kriptožetonų siūlymo projekto modelį, jam gali būti taikomi su investicinėmis veiklomis susiję reikalavimai ir apribojimai, pavyzdžiui, Vertybinių popierių įstatymas, Sutelktinio finansavimo įstatymas, kolektyvinį investavimą, investicinių paslaugų teikimą, antrinę rinką ar finansų rinkos dalyvių kapitalo formavimą reglamentuojantys teisės aktai.
Siekdami užtikrinti finansų sistemos patikimumą ir saugumą, finansų rinkos dalyviai, teikiantys paslaugas klientams, platinantiems kriptoturtą ar kitaip su ja susijusiems, anot Lietuvos banko, taip pat privalo užtikrinti, kad būtų griežtai laikomasi pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijos reikalavimų.