„Lietuva po truputį nyksta“, – sakė J.Pundzius, kurio pateiktais duomenimis, 2010 metų pradžioje Lietuvoje gyveno 3 mln. 330 tūkst. gyventojų.
Tačiau Nacionalinės sveikatos tarybos vadovas sakė matantis ir teigiamų poslinkių – pailgėjo vidutinė gyvenimo trukmė ir šiek tiek pagerėjo demografiniai rodikliai.
„Mes galime didžiuotis ir džiaugtis, kad šitie poslinkiai atsirado, kurie yra geriausi nuo 1990 metų. Pailgėjo moterų vidutinė gyvenimo trukmė iki 78,56, o vyrų – iki 67,51 metų. Bet tai yra didžiulis skirtumas tarp moterų ir vyrų, kuris yra daugiau kaip 11 metų, o tas skirtumas atspindi dar mažai išsivysčiusios ir deramai nesuorganizuotos visuomenės sveikatos priežiūros šalies rodiklį“, – sakė J.Pundzius.
Gyventojų prieaugis, J.Pundziaus duomenimis, irgi šiek tiek pagerėjo: 2007 metais šis rodiklis buvo minus 3,9 tūkstančiui gyventojų, 2009 metais šis rodiklis mažesnis – minus 2,6 tūkstančiui gyventojui.
Bet vis tiek, kaip teigė Sveikatos tarybos vadovas, Baltijos šalių gyventojų bendrasis mirtingumas lieka vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
Lietuvoje 2008 metais standartizuotas bendrasis mirtingumas sumažėjo iki 1033 mirčių 100 tūkst. gyventojų, tuo metu Europos Sąjungos valstybėse 100 tūkst. gyventojų teko 636 mirusieji.
Mirties priežasčių struktūra Lietuvoje yra panaši kaip ir Europos Sąjungos valstybėse. Dažniausia mirties priežastimi išlieka kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir išorinės mirties priežastys – nelaimingi atsitikimai, apsinuodijimai ir traumos.
Ataskaitą pristatęs J.Pundzius atkreipė dėmesį, kad Lietuva jau nemažai metų Europoje išsiskiria didžiausiu savižudybių skaičiumi.
Ataskaitoje pabrėžiama, kad iki karo Lietuvoje savižudybių dažnis buvo tarp pačių mažiausių Europoje, paskelbus Nepriklausomybę šis rodiklis pradėjo sparčiai didėti ir maksimumą pasiekė 2002 metais – beveik 45 atvejų 100 tūkst. gyventojų.
2008 metais Lietuvoje nusižudė 1111 žmonių, o 2009 – 1000. Išsiskiria ypač aukštas vyrų savižudybių dažnis – Lietuvoje vyrai žudosi beveik 6 kartus dažniau nei moterys.
