Lietuvos politikai jau ne vienerius metus svarsto galimybes atsisakyti vadinamojo vasaros laiko, tačiau šįkart jie tikisi didesnio proveržio, nes klausimą dėl laiko sukiojimo pradėjo kelti ir tokios šalys kaip Lenkija ar Suomija.
„Tikrai negalime garantuoti, kad nuo kitų metų tas laikas ims ir nebebus sukiojamas, bet mes inicijuojame diskusiją Europos Sąjungoje“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė ministro pirmininko patarėjas užsienio politikos klausimais Deividas Matulionis.
Jis teigė, kad diskusijų metu Lietuva siektų išsiaiškinti ES šalių nuotaikas. Pasak D.Matulionio, šalies pareigūnai rengiasi ir kelti klausimą, ar direktyva apskritai numato prievolę sukioti laiką.
„Kažkas turi imtis iniciatyvos. Kodėl mes to negalėtume?“ – kalbėjo diplomatas.
Kasmetinio vasaros laiko įvedimo kritikai sako, kad tai gali lemti žmonių miego, psichikos, kitus sveikatos sutrikimus. Tačiau ataskaitą Vyriausybei teikęs Higienos institutas teigia, jog mokslininkai iki šiol nesugebėjo pagrįsti laiko sukiojimo žalos sveikatai, o šiuo metu atlikti tyrimai rodo nebent nereikšmingus, trumpalaikius sutrikimus.
Lietuvoje vasaros laikas pradėtas naudoti 1981 metais. Šiuo metu šalyje, kaip ir visose Europos Sąjungos valstybėse, laikas keičiamas dukart per metus paskutinį kovo sekmadienį pasukant laikrodžio rodyklę valanda į priekį, o paskutinį spalio sekmadienį – valandą atgal.
Pirmąkart Europoje vasaros laikas pradėtas taikyti XX amžiaus pradžioje, siekiant taupyti energetinius išteklius. Visgi 2016 metais pristatytas Prahos Karolio universiteto atliktas tyrimas parodė, kad išteklių suvartojimas žiemos ir vasaros metu nesiskiria.
Ankstesnės Lietuvos vyriausybės irgi svarstydavo galimybę derėtis su Europos Komisija dėl galimybės nebesukioti laiko, tačiau galiausiai to nesiimdavo.
Bendrovės „Vilmorus“ šiemet pavasarį atlikta apklausa parodė, kad laiko sukiojimui nepritaria beveik 80 proc. šalies gyventojų. Ši apklausa atlikta balandžio pradžioje, iš karto po perėjimo į vasaros laiką.
