Lietuva prašo, kad būtų palaikyta mūsų pozicija, kad turi būti ne dvišalė Lietuvos-Baltarusijos, bet tarptautinė ekspertų grupė, kuri vertintų šiuos saugumo klausimus.
Penktadienį Vilniaus rajone, Buivydžiuose, netoli sienos su Baltarusija, surengtame išvažiuojamajame posėdyje Lietuvos atstovai daugiau nei 20 valstybių diplomatų prašė palaikymo birželį vyksiančiame Espo susitikime Minske.
„Lietuva prašo, kad būtų palaikyta mūsų pozicija, kad turi būti ne dvišalė Lietuvos-Baltarusijos, bet tarptautinė ekspertų grupė, kuri vertintų šiuos saugumo klausimus“, – diskusijoje sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.
Pasak jo, Astravo AE statybos aikštelė pasirinkta, nesilaikant reikalavimų, jėgainė nelaimės atveju kelia grėsmę ne tik Vilniui, bet gali užteršti Neries vandenį, kurį ketina naudoti aušinimui.
Posėdyje dalyvavo daugiausiai žemesnio rango diplomatų, o ne ambasadoriai. K.Navicko teigimu, tai nereiškia, kad kitos valstybės Astravo AE skiria mažiau dėmesio.
„Manau, svarbu, kad ambasados dalyvauja, vis tiek jos dirba kaip tarpininkas, jos turės perteikti žinią savo šalies atstovams. Aš pats esu kalbėjęs su dauguma ministrų“, – žurnalistams sakė K.Navickas.
Jis pabrėžė, kad svarbu tai, jog Lietuvoje reziduojantys ES ambasadoriai nevyko į Astravą, o išklausė Lietuvos poziciją.
„Nors ambasados yra gavusios oficialų kvietimą dalyvauti Baltarusijos organizuojamose ekskursijose į Astravo branduolinę jėgainę, bet ypatingai Europos Sąjungos šalys nepasinaudojo tuo ir atvyko išklausyti Lietuvos pozicijos“, – sakė ministras.
Latvijos ambasadorius Lietuvoje Einaras Semanis posėdyje pareiškė, kad Latvija palaiko Lietuvą, šiai siekiant užtikrinti, kad Astravo AE būtų laikomasi saugumo standartų. Tačiau, anot jo, Latvijos pozicija skiriasi nuo Lietuvos – šalis nesiekia sustabdyti projekto.
„Mes, žinoma, dalinamės susirūpinimu, kuris susijęs su statybos procesu ir saugumo standartais Astravo atominėje elektrinėje ir mes keliame šiuos klausimus tarptautiniu lygiu. (...) Jėgainė tikrai turi atitikti visus skirtingų svarbių tarptautinių konvencijų saugumo reikalavimus – pavyzdžiu, Espo, Orhuso. Šiuo klausimu mes tikrai sutariame su Lietuva“, – žurnalistams penktadienį sakė E.Semanis.
Mes patys šiuo metu dirbame su Baltarusija, kad pasiektume susitarimą dėl informacijos apie branduolinę saugą keitimosi.
„Mes patys šiuo metu dirbame su Baltarusija, kad pasiektume susitarimą dėl informacijos apie branduolinę saugą keitimosi“, – pridūrė ambasadorius.
Aplinkos ministerijos atstovas Vitalijus Auglys posėdyje kritikavo Baltarusiją, kad ši vietą atominei jėgainei pasirinko jau 2008 metais, statyti ją pradėjo 2009 metais, nors nebuvo atliktos jokios būtinos procedūros.
„Žiniasklaidai, visuomenei, kaimyninėms šalims jie sakė, kad stato kažkokią infrastruktūrą, nors statė branduolinę jėgainę“, – sakė V.Auglys.
Pasak energetikos viceministro Simono Šatūno, neaišku, kiek atominė elektra kainuos Baltarusijos visuomenei, abejojama, ar Baltarusija yra pasirengusi pastatyti branduolinių atliekų saugyklą.
„Didysis klausimas, kur panaudotas branduolinis kuras keliaus?“, – klausė energetikos viceministras.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad Astravo AE klausimas yra panašus į rūkymą – geriausias būdas mesti yra nepradėti rūkyti.
Susitikime su ambasadų atstovais taip pat dalyvavo Seimo narys Tomas Tomilinas, siūlęs bandyti kalbėtis tiesiogiai su Baltarusijos visuomene, kuri galėtų net ir autoritarinei valdžiai daryti spaudimą.
Posėdyje dalyvavo Latvijos, Italijos, Švedijos, Čekijos, Jungtinės Karalystės, Moldovos, Nyderlandų, Rumunijos ambasadoriai. Savo atstovus taip pat atsiuntė Kroatijos, Suomijos, Japonijos, Ispanijos, Kanados, Prancūzijos, Norvegijos, Lenkijos, Estijos, JAV, Turkijos ambasados.
Birželio 13-16 dienomis Minske vyks 7-asis Espo konvencijos šalių susitikimas, kuriame bus aptariami Astravo AE saugumo klausimai.
