Lietuvai šių metų antrąjį pusmetį teks koordinuoti derybas, kuriose bus tariamasi dėl plonų cigarečių uždraudimo, mentolio, kaip priedo, uždraudimo, elektroninių cigarečių reglamentavimo, nuotolinės prekybos tabako gaminiais reglamentavimo.
Šiuo metu siūloma numatyti, kad suderinus atitinkamą Tabako produktų direktyvą, valstybės narės per 18 mėnesių turėtų parengti teisės aktus, reikalingus jos įgyvendinimui.
Pasak SAM Visuomenės sveikatos departamento vadovo Audriaus Ščeponavičiaus, yra nuomonių, kad terminas galėtų būti pratęstas, tačiau Lietuva su tuo nesutiks.
„Šiandien dar sunku pasakyti, koks laikotarpis bus patvirtintas, tačiau Lietuva, suvokdama Pasiūlymo dėl direktyvos nuostatų svarbą sveikatos išsaugojimui ir rūkymo mažinimui, dės visas pastangas, kad terminas nebūtų tęsiamas“, – BNS teigė A.Ščeponavičius.
„Derinant nuomones didžiausias prioritetas bus teikiamas visuomenės sveikatos stiprinimui“, – teigė jis.
Pasak pareigūno, tabako produktų direktyva „nėra vien tik ribojimų direktyva“: „Tai ir “taupymo„ direktyva: žinoma, kiek kainuoja tabako gaminių sukeltų ligų gydymas“.
ES institucijų skaičiavimais, metinės ES viešųjų sveikatos priežiūros išlaidos, skirtos su rūkymu susijusioms ligoms gydyti, sudaro maždaug 25,3 mlrd. eurų. Parduodant tabako gaminius kasmet surenkama apie 20 mlrd. eurų mokesčių.
Naujoji Tabako gaminių direktyva įsigalios, jei jai pritars visos 27 valstybės narės ir Europos Parlamentas.
„Natūralu, kad šalių narių santykiai su tabako pramone yra skirtingi: vienose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, Graikijoje, tabako pramonė turi ir auginimo, ir gamybos linijas, kitose, pavyzdžiui, Suomijoje tabako pramonės reikšmė mažesnė“, – pažymėjo A.Ščeponavičius.
ES rūko apie 28 proc. suaugusių žmonių, Lietuvoje – apie 30 proc. Kasmet ES dėl rūkymo miršta apie 700 tūkst. žmonių.
