Finansų ministrės Gintarės Skaistės laiške ES Tarybos generaliniam sekretoriui pažymima, jog vakar oficialiai įsigaliojusį Prezidento pasirašytą įstatymą dėl pritarimo Tarybos sprendimui LR Seimas patvirtino š.m. balandžio 22 dieną, taip užbaigdamas ratifikavimo procedūras Lietuvoje.
„Nacionalinių procedūrų užbaigimas yra reikšmingas žingsnis, siekiant ES Tarybos sprendimo įsigaliojimo visoje ES. Tik visoms valstybėms narėms pritarus šiam sprendimui, bus galima pradėti ES lygiu įgyvendinti į spartesnį atsigavimą po pandeminio sukrėtimo orientuotas ir šalių ekonomikų atsparumą didinančias priemones, tarp jų ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, kurią mūsų šalyje įgyvendins ambicingas „Naujos kartos Lietuvos“ nacionalinis planas“, – teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Vadovaudamasi 2020 m. liepos mėnesį pasiektu Europos Vadovų Tarybos susitarimu dėl 2021–2027 m. ES biudžeto, 2020 m. gruodžio 14 d. ES Taryba priėmė sprendimą dėl ES nuosavų išteklių sistemos. Šis Tarybos sprendimas įsigalios atgaline data nuo 2021 m. sausio 1 d., ir juo bus užtikrinamas sklandus 2021–2027 m. ES biudžeto finansavimas, įskaitant naujai įvedamą naują ES nuosavą išteklių, taip vadinamą, plastiko mokestį.
Taip pat suteikiama galimybė Europos Komisijai skolintis ES vardu, norint įgyvendinti 750 mlrd. eurų (2018 m. kainomis) vertės ES gaivinimo priemonę „Next Generation EU“ („Kitos kartos ES“), skirtą COVID-19 pandemijos paveiktai ekonomikai atkurti ir jos atsparumui didinti. Pagrindinė šio paketo įgyvendinimo Lietuvoje priemonė – „Naujos kartos Lietuvos“ planas.
ES Tarybos sprendimas įsigalios kai visos valstybės narės pagal savo konstitucinius reikalavimus jį patvirtins ir apie procedūrų užbaigimą praneš ES Tarybos generaliniam sekretoriui. Šiuo metu ratifikavimo procedūras jau yra užbaigusios 18 valstybių narių: Belgija, Kroatija, Kipras, Prancūzija, Bulgarija, Portugalija, Malta, Slovėnija, Čekija, Danija, Graikija, Italija, Ispanija, Latvija, Liuksemburgas, Slovakija, Švedija ir Lietuva. Tikimasi, kad ir kitos valstybės narės jas užbaigs artimiausiu metu.
Numatoma, kad, skaičiuojant einamosiomis kainomis, Lietuva 2021–2027 metais į ES biudžetą sumokės apie 4,2 mlrd. eurų, o daugiamečio ES biudžeto ir ES gaivinimo priemonės investicijos Lietuvai per visą laikotarpį gali siekti apie 15,8 mlrd. eurų. Iš šios sumos apie 13,57 mlrd. eurų bus skirta tradicinėms ES biudžeto investicijoms sanglaudos politikai ir žemės ūkiui įgyvendinti, taip pat Ignalinos atominei elektrinei uždaryti, Kaliningrado tranzitui užtikrinti ir pan., o apie 2,225 mlrd. eurų bus skirta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonei. Pastarąsias lėšas numatoma panaudoti septynioms komponentų kategorijoms: žalioji pertvarka, skaitmeninė transformacija, sveikata, socialiniai reikalai, mokslas ir inovacijos, švietimas, viešasis valdymas.
