Savo ruožtu gynybos srityje besispecializuojantis Lietuvos verslas tikisi dalyvauti būsimuose konkursuose vykdyti mokslinius tyrimus ir ginkluotės prototipus.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, jog Europos gynybos fondas kurs realią pridėtinę vertę skatinant glaudesnį Europos Sąjungos (ES) valstybių bendradarbiavimą.
„Fondas žymiai prisidės prie realių Europos gynybinių pajėgumų stiprinimo per bendrus tyrimus bei įsigijimus“, – sakė R.Karoblis.
Fondas žymiai prisidės prie realių Europos gynybinių pajėgumų stiprinimo per bendrus tyrimus bei įsigijimus, – sakė R.Karoblis.
Ministro komentarą BNS perdavė jo atstovė Vita Ramanauskaitė.
Apie Europos gynybos fondo steigimą Europos Komisija paskelbė trečiadienį.
Ji tikisi, jog iš Europos Sąjungos biudžeto skiriamos lėšos padės efektyviau investuoti į bendrus įsigijimus, o tai padės standartizuoti bendrijos šalių ginkluotę ir padidinti skaičių karių, kuriuos būtų įmanoma dislokuoti užsienyje.
Kuriamas Europos gynybos fondas turėtų finansuoti mokslinius tyrimus ir ginkluotės pavyzdžių kūrimą. Briuselis tikisi, jog vėliau įsigydamos pagal šį mechanizmą sukurtą ginkluotę valstybės narės sutaupys, nes taip pirks kur kas didesnį įrangos kiekį, negu kad įsigydamos ją atskirai.
Europos Komisija paskelbė, jog 2020 metais Europos gynybos fondo dydis sieks 1,5 mlrd. eurų, nors kai kurie ekspertai perspėja, jog dėl šios sumos tarp ES sostinių gali vykti įtempti debatai.
Komisijos duomenimis, kasmet vykdydamos įsigijimus atskirai bendrijos šalys bendrai praranda nuo 25 iki 100 mlrd. eurų.
Lietuvos krašto apsaugos ministras teigė, jog „stipriai gynybai reikalinga stipri pramonė“, o kuriamas fondas turėtų tapti Europos gynybos pramonės atsinaujinimo katalizatoriumi.
„Pastarajai reikalingos inovacijos, todėl tyrimai yra svarbi Europos gynybinių pajėgumų stiprinimo strategijos dalis“, – sakė R.Karoblis.
Jis teigė, kad fondo atsiradimas gali paskatinti pastaraisiais metais pritilusias Baltijos šalių pareigūnų derybas dėl bendrų karinių įsigijimų.
Lietuva, Latvija ir Estija jau seniai diskutuoja dėl galimybės sutaupyti kartu perkant ginkluotę, tačiau tokie sandoriai neįvyksta, nes Baltijos šalims nepavyksta suderinti karinės įrangos poreikių.
Gynybos integracija ir verslo lūkesčiai
Lietuvos verslas sako ketinantis dalyvauti Europos gynybos fondo inicijuotuose konkursuose, o vilčių dėl šio mechanizmo efektyvumo jam kelia planai stiprinti ES bendradarbiavimą gynybos srityje.
Europos Komisija trečiadienį paskelbė diskusijoms skirtą dokumentą, kuriame apžvelgiami trys scenarijai, kaip iki 2025 metų pagerinti ES gynybos gebėjimus.
Pagal pirmąjį scenarijų, valstybės narės ir toliau savanoriškai ir kiekvienu atskiru atveju spręstų, ar reikalingas bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje, o ES ir toliau papildytų nacionalinio lygmens veiksmus.
Antruoju atveju bendrijos narės sutelktų tam tikrus finansinius ir operatyvinius išteklius, taip užtikrindamos didesnį solidarumą gynybos srityje. ES taip pat imtųsi aktyvesnio vaidmens užtikrinant Europos apsaugą tiek savo teritorijoje, tiek už jos ribų. Jai tektų svaresnis vaidmuo tokiose srityse kaip kibernetinė apsauga, sienų apsauga ar kova su terorizmu.
Anot trečiojo scenarijaus, ES laipsniškai formuotų bendrą gynybos politiką, siekiant sukurti bendros gynybos sistemą. Pagal šį scenarijų, Europos apsauga būtų bendra ir dvišaliu pagrindu užtikrinama ES ir NATO atsakomybė.
Analitikai teigia, jog diskusijas apie glaudesnę ES integraciją gynybos srityje ir planus per Europos gynybos fondą standartizuoti bendrijos šalių kariuomenes lemia britų pasitraukimas ir abejonės dėl Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo įsipareigojimų Europos gynybai.
„Vertinant iš mūsų pusės, glaudesnė Europos gynybos integracija nėra blogai, jeigu nebus dubliuojama NATO. Visgi neskubėčiau su išvadomis, nes komisija siūlo kelis scenarijus, kurių ambicijų lygmuo smarkiai skiriasi. Be to, net lėšų į Europos gynybos fondą skyrimo klausimas gali tapti rimtu debatų objektu ES viduje“, – sakė Linas Kojala iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.
Apie 100 įmonių vienijančios Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos vadovas Ričardas Sartatavičius BNS teigė įžvelgiantis galimybių Lietuvos verslui dalyvauti Europos gynybos fondo finansuojamuose konkursuose, nes lietuviškos įmonės yra konkurencingos, pavyzdžiui, lazerių ar optikų gamyboje.
„Aišku, ne kiekviename konkurse mūsų įmonės pajėgs dalyvauti, (...) bet jeigu mes kalbame, pavyzdžiui, apie lazerius, optikas ar ką nors, susijusio su kibernetiniu saugumu, tai mes tikrai turime pajėgių asociacijos narių, galėsiančių dalyvauti konkursuose arba pavieniui, arba klasteriuose“, – sakė R.Sartatavičius.
„Be abejonės, ir ana pusė neturės į šitą reikalą žiūrėti formaliai. Europos Komisija gali daug ką gražiai parašyti, bet tą parašymą ir idėją reikės įvykdyti. Tačiau bent jau planuojamas šito fondo finansavimas rodo rimtus užmojus“, – pridūrė jis.
