Daugelis būsimų EP narių iš Lietuvos paramos U.von der Leyen negarantuoja, nori pažadų
14:12
Po sėkmingų Europos Parlamento (EP) rinkimų dabartinei Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen siekiant užsitikrinti antrąją kadenciją, daugelis Lietuvoje išrinktų europarlamentarų paramos jai negarantuoja ir tvirtina, kad apsisprendimas priklausys nuo bendro požiūrio jų atstovaujamose frakcijose.
Paramą U.von der Leyen išreiškia tik tai pačiai politinei šeimai – Europos liaudies partijai – priklausantys konservatoriai.
„Mes tikrai bandysime įtikinti (oponentus palaikyti dabartinės pirmininkės kandidatūrą – BNS), – pirmadienį žurnalistams sakė antrai kadencijai perrinktas konservatorius Andrius Kubilius. – U.von der Leyen tapimas Komisijos prezidente turėtų būti suprantamas kaip bendras Lietuvos interesas.“
„Pirmas dalykas, būtų tikrai negerai šitomis karo, visų įtampų aplinkybėmis pasimesti ir nesugebėti paskirti Europos Komisijos vadovo rezultatyviai, greitai, racionaliai. Antras dalykas, U.von der Leyen per šį laikotarpį pasirodė kaip ryžtinga lyderė“, – pridūrė jis.
Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai EP rinkimuose iškovojo tris mandatus.
Du mandatus pelnę socialdemokratai, po mandatą iškovoję liberalai, „laisviečiai“, „valstiečiai“, Lenkų rinkimų akcija-Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga žada sprendimą priimti pasitarę EP frakcijų viduje.
„Nemanau, kad mes rinksime pagal paveikslėlį. Rinksime pagal programą, – žurnalistams sakė į EP perrinktas Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius. – Derybos, ko gero, užtruks: ir dėl postų, ir dėl atsakomybės sričių pasidalinant.“
„Mes apsitarime. (...) Frakcijoje mes turime daug klausimų, kurie rūpi mums. Ir tada, žinoma, apsispręsime. Manau, kad sutarimus ir sprendimus rasime, gal jie ir nebus lengvi“, – sakė taip pat perrinkta socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė.
Palaikymo dabartinei vadovei negarantuoja ir šiuo metu eurokomisaro pareigas einantis ir mandatą EP iškovojęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Virginijus Sinkevičius.
„Mūsų santykiai yra puikūs, bet čia jau bus politinė matematika. Aš galiu kalbėti už save, kad aš būsiu visa širdimi, kad ji tęstų kaip Komisijos pirmininkė darbą. (...) Klausimas, ar mes būsime dalis koalicijos, ar ne. Žinau, kad daugelis deda vilčių ir kitose frakcijose, kad aš būsiu tas balsas, kuris atves žaliuosius į koaliciją. Manau, kad žaliesiems reikia būti koalicijoje, bet tai bus bendras sprendimas“, – kalbėjo EK narys.
Vienintelis Petras Gražulis teigė balsuosiantis prieš U.von der Leyen kandidatūrą.
„Kodėl turėčiau už ją balsuoti?“ – sakė politikas ir pavadino politikę liberale.
EP rinkimuose daugiausia balsų iškovojo Europos liaudies partija, tačiau norėdama suformuoti daugumą partija turės sudaryti koaliciją.
Partijos kandidate užimti EK postą esanti U. von der Leyen dar turės gauti Europos lyderių paramą, o vėliau – ir užsitikrinti palaikymą pačiame Parlamente.
G.Nausėda: pasyvūs EP rinkimai neleidžia teigti, kad atspindėta visų gyventojų nuomonė
14:09
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad menkas aktyvumas sekmadienį vykusiose Europos Parlamento (EP) rinkimuose neleidžia teigti, kad buvo atspindėta visų gyventojų nuomonė.
„Rezultatai tiesiogiai susiję su dalyvavimo aktyvumu, turbūt tai nėra labai netikėta pasakyti, kad kuo dalyvavimas menkesnis, tuo iš to labiau laimi tam tikros konkrečios partijos, taip ir atsitiko“, – pirmadienį žurnalistams viešėdamas Pagėgiuose sakė G.Nausėda.
„Turime susimąstyti, kodėl aktyvumas toks menkas, nes visi už demokratiją pasisakantys žmonės turėtų sakyti, kad 28 proc. dalyvavimas neleidžia teigti, kad buvo atspindėta visų gyventojų nuomonė, bet patys gyventojai, nedalyvaudami rinkimuose, suteikia galimybę šiems 28 proc. nubalsuoti ir išrinkti už juos“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak jo, tai galėjo lemti ir Lietuvos atstovų veikla EP, apie kurią šalies rinkėjai menkai žino.
„Žmonės žino, kad jie gauna geras algas, bet kitų jų veiklų ir jų veiklos ir žmonių gyvenimo sąryšio nemato“, – dėstė G.Nausėda.
Prezidentas siūlė į EP rinkimų rezultatus žvelgti dvejopai.
„Pirma, kokios yra bendros europinės tendencijos ir čia džiaugtis labai kuo nėra, nes kraštutinės dešinės įtaka, kaip matome, didėja. Kad ir nelabai radikaliai, bet vis dėlto, didėja, reiškia bendrus europinius sprendimus priimti bus dar sudėtingiau, nei anksčiau“, – teigė G.Nausėda.
„To tikrojo gerojo europietiškumo tikrai pasigesime“, – pridūrė jis.
Anot G.Nausėdos, taip pat reikėtų įvertinti, kokį signalą EP rinkimai siunčia prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.
„Jeigu kryptingai atskiros partijos žiūrėtų, ką jos čia teigiamo gali surasti, tai socdemai pirmiausia galėtų rodyti, kad jie laimėjo absoliučiojoje daugumoje savivaldybių, bet tokios partijos kaip Tėvynės sąjunga ar Laisvės partija galėtų parodyti, kad procentiniu požiūriu jos pasirodė gerai, o Tėvynės sąjunga formaliai nugalėjo šiuose rinkimuose“, – kalbėjo prezidentas.
G.Nausėda teigė, kad jo nenustebino, jog į EP pateko iš Seimo pašalintas Petras Gražulis.
„Visada atsiranda tokių žmonių, kurie išnaudoja dalies žmonių nuotaikas, daro tai pakankamai gudriai, kalbu apie poną Vaitkų prezidento rinkimuose, apie poną Gražulį ne tik šiuose rinkimuose, bet ir daugybėje kitų rinkimų. Jie dirba savo darbą, o demokratijos jėgos pralaimi, nes nepasiūlo alternatyvos arbo nepasiūlo tų sprendimo būdų, kurių žmonės laukia“, – sakė prezidentas.
„Žvelgiant dar ir iš europinės perspektyvos ir matant, kad tokių gražulių ir net ryškesnių gražulių ten yra daug, jų daugėja, stebėtis neturėtume, bet turėtume daryti išvadas, ką daryti, kad tradicinės partijos būtų pagrindinė alternatyva“, – pridūrė jis.
P.Gražulis įvardino, kokie jo partijos tikslai per rudenį vyksiančius Seimo rinkimus
13:47
Europos Parlamento mandatą laimėjęs Petras Gražulis jau ruošiasi išvykoms į Briuselį ir Strasbūrą, tačiau tuo pačiu galvoja ir apie spalį vyksiančius Seimo rinkimus.
Jis 15min įvardino, kad tikslas – laimėti rinkimus, tačiau tam reikės suvienyti „tautines jėgas“.
Tuo pačiu iš Seimo išmestas politikas tvirtino, kad lėktuvuose į Briuselį stengsis nesėdėti šalia konservatorių.
Į EP perrinktas W.Tomaszewskis: LLRA-KŠS laimėjo keturiose savivaldybėse
13:07
Waldemaras Tomaszewskis pabrėžia, kad jo vadovaujama Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) Europos Parlamento (EP) rinkimus laimėjo keturiose Lietuvos savivaldybėse, o bendras partijos palaikymas lyginant su buvusiais rinkimais išaugo.
„Iškovojome mandatą Europos Parlamente, bet taip pat rinkimus laimėjome net keturiose savivaldybėse“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo jis.
Anot W.Tomaszewskio, partija EP rinkimus laimėjo Šalčininkų rajono, Vilniaus rajono, Trakų rajono, Visagino savivaldybėse.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, LLRA-KŠS EP rinkimuose gavo 5,67 proc. rinkėjų balsų, o minėtose savivaldybėse sulaukė didžiausio palaikymo. Partija išlaikė turėtą vieną mandatą EP, tad sąrašo lyderis W.Tomaszewskis tęs darbą jame.
„Gavome 5,8 proc. balsų nuo galiojančių, tai žymiai padidinome savo rezultatą praeitų rinkimų, tada turėjome 5,3 procentus“, – sakė jis.
Pasak partijos lyderio, LLRA-KŠS ketina gerinti santykius su Baltarusija, skirti dėmesį šeimos stiprinimo politikai, puoselėti krikščioniškas vertybes.
Kalbėdamas apie spalį vyksiančius Seimo rinkimus, W.Tomaszewskis sakė juose ketinantis kovoti už tai, kad parlamente būtų daugiau įvairovės.
Jis taip pat kalbėjo besitikintis, kad per Seimo rinkimus nebus šiurkščių įstatymo pažeidimų.
„Deja, jie buvo prieš pusketvirtų metų anuose rinkimuose ir buvo grubiai pažeistos mūsų teisės, kaip parlamentinės teisės, (teko – BNS) ginti savo teises, rinkimų rezultatus teisme“, – kalbėjo jis.
„Jeigu to neatsitiks, tai turim labai daug šansų šituos rinkimus taip pat laimėti, turėti savo frakciją ir potencialiai formuoti valdančiąją daugumą“, – teigė W.Tomaszewskis.
LLRA-KŠS atstovė Rita Tamašunienė partijos rezultatus vadino labai gerais, pažymėdama, kad politinė jėga išlaikė turimas pozicijas.
„Tai rodo, kad žmonės supranta, ką mes darome politikoje, kad mes atstovaujame tuos interesus ir tai, ką deklaruojame eidami į rinkimus, tą įgyvendiname savo politiniuose sprendimuose visuose lygmenyse – tiek Seime, tiek savivaldoje“, – kalbėjo ji.
Partijos atstovas Waldemaras Urbanas teigė nusivylęs kai kurių apylinkių darbu. Anot jo, Vilniaus mieste fiksuota nemažai negaliojančių biuletenių.
„2 proc. negaliojančių biuletenių yra tikrai labai daug per visą Lietuvą“, – kalbėjo jis.
Pirminiais duomenimis, šiemet EP rinkimuose balsavo 28,35 proc. rinkėjų.
EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais.
EP narių kadencija trunka penkerius metus.
Ramūnas Vilpišauskas. Ką reiškia Europos Parlamento rinkimų rezultatai
12:37
Konservatorių geras pasirodymas esant santykinai žemam aktyvumui šiuose rinkimuose buvo nuspėjamas. Tačiau kitų partijų rezultatai teikia pagrindo prognozuoti didelę intrigą Seimo rinkimuose.
Lietuvoje įvyko dar vieni rinkimai. Kaip ir buvo galima numatyti, Europos parlamento rinkimuose aktyvumas buvo pastebimai mažesnis, nei neseniai vykusiuose prezidento rinkimuose ir siekė kiek daugiau nei 28 proc. Lyginant su aktyvumu prieš penkerius metus, kai balsavo 53 proc. rinkėjų, jis yra smarkiai mažesnis.
Tačiau lyginimui tinkamesni yra 2009 m., kai rinkimai į Europos parlamentą vyko ne kartu su prezidento rinkimais ir tada aktyvumas buvo dar mažesnis – tik apie 21 proc.
Taigi, šį kartą aktyvumas padidėjo, bet jis išlieka mažesnis, nei nacionaliniuose rinkimuose. Pasitvirtino nusistovėjusi taisyklė, kad santykinai žemas rinkėjų aktyvumas yra naudingas partijoms, kurios turi lojalių ir balsuoti ateinančių rinkėjų. Tai – Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.
Atrodo, kad stabilų rinkėjų būrį turi ir Laisvės partija, kurios gerą pasirodymą šiuose rinkimuose galima vertinti kaip vieną iš netikėtumų.
Plačiau skaitykite čia:
Politologai: Europos Parlamento rinkimų rezultatai dar nėra indikatorius Seimo rinkimams
12:33
Sekmadienį Lietuvoje pasirodžius Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatams, politologai sako, kad pagal juos projektuoti spalį vyksiančių Seimo rinkimų rezultatų nebūtų teisinga.
„Man atrodo, kad Europos Parlamento rinkimai ir parlamento rinkimai nebūtinai yra sulyginami, nes pasižiūrėkite, koks dalyvavimo procentas. Tie veikėjai ar tos partijos, kurių parama yra mažesnė, nebūtinai gerai pasirodys parlamento rinkimuose“, – BNS pirmadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė.
„Manau, kad tikrai galime tikėtis mažų mažiausiai 50 proc. (aktyvumo Seimo rinkimuose – BNS), gal ir tarp 50–60. Čia iš principo reikštų beveik dvigubai daugiau negu dabar. Aišku (rezultatai – BNS), gali labai rimtai pasikeisti“, – kalbėjo ir jos kolegė, VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė.
Šiemet EP rinkimuose balsavo 28,94 proc. rinkėjų.
EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais. Po vieną mandatą pasidalino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Laisvės partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Liberalų sąjūdis ir Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)
Dalis mandatus pelniusių partijų atstovų porinkiminėse spaudos konferencijose akcentavo, jog šie rezultatai yra signalas rengiantis Seimo rinkimams spalį.
Pasak VU TSPMI docento Mažvydo Jastramskio, mažo aktyvumo rinkimai buvo palankūs „labiau poliarizuojantiems veikėjams“.
A. Ramonaitė savo ruožtu pabrėžė, kad tai buvo naudinga tiek „radikalesnio elektorato“ palaikomoms jėgoms, tiek ir politikos senbuvėms, turinčioms ištikimus rinkėjus, taip pat ir liberaliai Laisvės partijai.
Plačiau skaitykite čia:
V.Sinica: nacionalistinių partijų poreikis atlieptas į EP išrinkus P.Gražulį
12:04
Mandatų Europos Parlamento (EP) rinkimuose neiškovojusio Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica sako, kad nacionalistinių partijų atstovų iš Lietuvos poreikį patenkino iš Seimo pašalinto Petro Gražulio išrinkimas į EP.
„Lietuva buvo paskutinė šalis Europos Sąjungoje, neturėjusi aiškiai išreikštos nacionalistinės partijos ir atstovo EP, pretendavome tapti tokiais atstovais. Galime sakyti, kad vėluojant, bet šitas poreikis buvo atlieptas, reikia pripažinti, Petro Gražulio išrinkimu“, – pirmadienį vykusios spaudos konferencijos metu sakė V.Sinica.
„Visuomenės akyse, tą nacionalizmo-globalizmo skirtį, jei plačiąja prasme elitas ir politinis meinstrymas, šiandien valdantis Lietuvą, įkūnija tą globalistinę liniją, Gražulis didelei daliai visuomenės įkūnijo tą pasipriešinimą tam meinstrymui“, – kalbėjo jis.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Nacionalinis susivienijimas gavo 3,72 proc. rinkėjų balsų.
Petro Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo partija (centristai, tautininkai) surinko 5,35 proc. ir iškovojo vieną mandatą – į EP turėtų vykti partijos pirmininkas P.Gražulis.
V.Sinica pripažino, kad Nacionalinio susivienijimo rinkimų rezultatai „nuvylė mus pačius“.
„Kalbėjome, kad turime šansą laimėti mandatą ir buvome tuo įsitikinę, kas reiškia, kad planavome tarp 4–6 procentų. (...) Rezultatas yra šiek tiek mažesnis, negu tos žirklės“, – sakė jis.
Pasak partijos atstovo, Nacionalinis susivienijimas dalyje Lietuvos vietų surinko daugiau, nei 2020 metų Seimo rinkimuose ar 2023 metų savivaldos rinkimuose.
„Kaune labai augome, Vilniuje šiek tiek augome. Tas augimas yra, (...) bet mes nenorime apgaudinėti nei savęs, nei jūsų, viskas nėra taip optimistiškai, nes matome, kad pastangos buvo įdėtos labai didelės, kampanija buvo labai plačiai siekianti, (...) tai, kad augimo atitinkamo nebuvo, rodo, kad kažką padarėme neteisingai“, – sakė V.Sinica.
„Jokiu būdu nesvarstome galimybės keisti pažiūrų, bet taktikos klausimais reikės padaryti pakeitimus ir padaryti juos greitai, nes visai netrukus laukia Seimo rinkimai“, – pridūrė jis.
V.Sinicos teigimu, partija sulaukė žinučių, kad jos retorika rinkimų metu buvo pernelyg sudėtinga.
„Reikia paprastesnės žinios, tai turbūt gerai susisietų su tuo faktu, kad geriausi rezultatai virš 5 proc. pas mus yra didžiausiuose miestuose, o blogiausi – kaimiškose vietovėse“, – kalbėjo politikas.
Pasak V.Sinicos, Lietuvoje nacionalistinės tendencijos vėluoja, palyginus su likusia Europa, tą, anot jo, rodo ir rinkimų rezultatai.
„Būtų socialinis stebuklas, jei Lietuvoje tos tendencijos nacionalizmo kilimo nesikartotų, nes visur be išimčių, kur atsiranda masinė migracija, atsiranda visuomenių pasipriešinimas tam ir poreikis tą įgarsinančių partijų“, – sakė jis.
Nacionalinis susivienijimas, anot partijos lyderio, tai pat bandys patekti į parlamentą ir tikisi vietų jame po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų.
„Mes turime uždavinį skubiai taisyti klaidas ir bandysime patekti į parlamentą jau šiais metais. (...) Beprasmiškų veiklų nereikia tęsti, jei nemanytume, kad tai perspektyvu, kad turime galimybę patekti, kaip jūs klausiate, ar būsite parlamente po ketverių metų, šiandien manome, kad tai yra realu ir tikslinga“, – teigė politikas.
R.Karbauskis atsakė, ar verta buvo į vieną mandatą investuoti 477 tūkst. eurų
12:02
Daugiausia lėšų į Europos Parlamento rinkimus investavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partija laimėjo vieną mandatą, o partijos lyderis Ramūnas Karbauskis atsakė, kodėl reikėjo rinkimams skirti tokią didelę sumą pinigų.
15min primena, kad „valstiečiai“ į EP rinkimus investavo daugiausia lėšų iš visų šiuose rinkimuose dalyvavusių politinių jėgų – 477 tūkst. eurų.
Vis dėlto, didelės sėkmės ši investicija neatnešė – į EP važiuos vienintelis Aurelijus Veryga, daugiau mandatų partijai iškovoti nepavyko.
„Verta buvo investuoti į darbą su žmonėmis. Aš manau, kad jo per mažai buvo – jeigu visos partijos būtų investavusios daugiau, tai tikriausiai dar daugiau rinkėjų būtų atėję į rinkimus“, – 15min sakė R.Karbauskis, paklaustas, ar verta buvo investuoti tiek daug pinigų dėl vieno mandato.
Jis pabrėžė, kad tokia investicija šiems rinkimams padaryta ir galvojant apie Seimo rinkimus.
Plačiau skaitykite čia:
„Buvo dūzgės“: A.Mazuronis atskleidė, kodėl EP rinkimų naktį neapsilankė partijos štabe
11:49
Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis Europos Parlamento rinkimų rezultatus stebėjo ne su partijos kolegomis, kurie jo negalėjo pasiekti netgi telefonu. Pirmadienį jis paskelbė svarstantis apie pasitraukimą iš pirmininko pareigų, o 15min atskleidė, kodėl sekmadienį neatvyko į partijos būstinę bei nubrėžė ateities scenarijus.
15min paklaustas, kodėl neatvyko stebėti EP rinkimų rezultatų į partijos būstinę, jis teigė dalyvavęs kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“, o po jų – dūzgėse.
Plačiau skaitykite čia:
D.Žalimas Seimo rinkimuose Laisvės partijai tikisi daugiau nei 10 proc. rinkėjų palaikymo
11:39
Europos Parlamente (EP) mandatą iškovojęs teisininkas Dainius Žalimas sako besitikintis, kad spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose Laisvės partija turės didesnį nei 10 proc. rinkėjų palaikymą.
„Tikiuosi pasieksime dar geresnių rezultatų. Tikiuosi, kad Seimo rinkimuose bus galima kalbėti apie 10 proc. plius“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo D.Žalimas.
„Tai (rinkimų rezultatai – BNS) tik įrodo, kad strateginis balsavimas, kuris buvo prezidento rinkimuose, matyt, šį kartą sugrįžo jau mūsų naudai“, – teigė jis, kalbėdamas apie EP rinkimų rezultatus.
D.Žalimas taip pat sakė „artimiausiu protingu laiku“ ketinantis tapti Laisvės partijos nariu.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmąkart EP rinkimuose dalyvavusi Laisvės partija liko ketvirta su 7,93 proc. rinkėjų balsų bei iškovojo vieną mandatą. Jį gavo prezidento rinkimuose dalyvavęs sąrašo lyderis, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas D.Žalimas.
Anot partijos lyderės Aušrinės Armonaitės, EP rinkimų rezultatai parodė, kad Lietuvos žmonėms yra reikalinga tvirta, vertybiška liberali partija.
„Rinkimų rezultatai rodo, jog Laisvės partija turi savo rinkėją, kuris ateina ir, ko gero, jeigu tas rinkimų aktyvumas būtų dar didesnis, rezultatas galėjo būti irgi dar geresnis, ir tai nuteikia pozityviai prieš Seimo rinkimus“, – sakė ji.
„Matome, jog opozicijai vis tik nepavyko atvesti savo rinkėjų ir, matyt, tokia patogi pozicija, kai kažką kalbi, bet per daug nieko nedarai, pozicijų neužimi, rinkėjams gali ir atsibosti“, – kalbėjo A.Armonaitė.
Jos turimais duomenimis, amžiaus grupėje iki 24-erių EP rinkimuose balsavo 17 procentų rinkėjų.
„O Laisvės partija yra pakankamai populiari paprastai jauniausioje rinkėjų grupėje. Vadinasi, tos erdvės, kas dar galėtų palaikyti, yra“, – sakė partijos lyderė.
A.Armonaitė sakė mananti, kad jos vadovaujama politinė jėga gerai pasirodo nacionaliniuose rinkimuose.
„Darome išvadą, kad Laisvės partija yra pagrindinė liberali partija Lietuvoje. (...) Dainiaus Žalimo dalyvavimas tikrai padėjo, kaip ir Remigijaus Šimašiaus dalyvavimas sustiprino kampaniją, kaip ir visų kitų žmonių dalyvavimas“, – teigė ji.
D.Žalimas teigė EP ketinantis skirti dėmesį paramai Ukrainai, žmogaus teisėms, kovai su dezinformacija, naratyvais, kurie nukreipti prieš demokratijos pagrindus.
„Svarbiausia, kad Lietuvoje, galų gale, į teigiamą pasikeistų požiūris tiek į demokratiją, tiek į žmogaus teises ir kad mes, kaip valstybė, stiprėtumėme kaip liberali demokratija“, – kalbėjo jis.
Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas EP rinkimus vadino geru testu apie bendrą rinkėjų bazę.
Tautos ir teisingumo sąjungos sąrašo lyderio Petro Gražulio iškovotą mandatą EP jis siejo su dideliais jo rinkimų kampanijai skirtais finansais ir mažu aktyvumu.
P.Gražulio vedama Tautos ir teisingumo sąjunga EP rinkimuose iškovojo 5,35 proc. rinkėjų balsų ir aplenkė Liberalų sąjūdį.
Pirminiais duomenimis, šiemet EP rinkimuose balsavo 28,35 proc. rinkėjų.
EP rinkimus Lietuvoje laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, iškovoję tris mandatus iš 11. Antri liko opoziciniai socialdemokratai su dviem mandatais.
EP narių kadencija trunka penkerius metus.
Sekmadienį balsavimas vyko nuo 7 val. ryto iki 20 val. vakaro.
Rinkimuose dalyvavo Darbo partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Krikščionių sąjunga, Laisvės partija, Liberalų sąjūdis, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, Nacionalinis susivienijimas, partija „Laisvės ir teisingumas“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai.
Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija ir Žemaičių partija sudarė „Taikos koaliciją“.
Iš viso į EP kandidatavo 320 politikų, jų amžiaus vidurkis – 52 metai.