Mažiausiai saugia laikoma pietinė Lietuvos dalis, kur mūsų valstybė ribojasi su Rusija ir Baltarusija bei yra Suvalkų koridorius – siena su strategine partnere Lenkija.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) buvo pristatytas kontrmobilumo priemonių parkų, kuriuose bus sutelktos kontrmobilumo ir fortifikacinės priemonės, ribojančios priešo judėjimą, projektas.
Be to, kaip teigiama neoficialiai, kalbama ir apie tam tikras kitas priemones regione.
Tarkime, melioracinių griovių gilinimą ir papildomų suformavimą pasienio teritorijose, medžių alėjų formavimą bei atvirų vietovių miškinimą, esamų miškingų vietovių išlaikymą.
Ardytų priešo mobilumą
Pasak šio projekto iniciatoriaus Seimo NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno, kontrmobilumo priemonės, fortifikaciniai sprendimai yra integruoti į mūsų gynybą, atskirai jie nebūtų panacėja.
„Dengti ugnimi yra viena iš gynybos grandžių. Jos tikslas yra lėtinti galimą priešo skverbimąsi, ardyti jo mobilumą. Dabar mūsų logika tokia, kad mes turime kontrmobilumo priemonių parkuose – vadinkime saugyklomis ir pan., bet nededame iškart ten, kur ginsimės, nes taip išsiduodama, kur ginsiesi.
Bet pats žinai, kur ginsiesi, įsivertini visą šitą kontekstą ir tada išdėlioji ten, kur ginsiesi, kai reikia – kai yra krizė, kai jau užsidega žvalgybiniai indikatoriai, ir dengi ugnimi. Nes jeigu priešas įstringa, tu jį naikini prie tų fortifikacijos, kontrmobilumo priemonių“, – aiškino jis.
Kartu Seimo NSGK vadovas ragino nepamiršti ir minavimo planų. Šiuo metu yra vykdomi įvairių rūšių minų pirkimai.
