„Astravo atominė elektrinė – grėsmė nacionaliniam saugumui ir kiekvienam mūsų gyventojui“, – spaudos konferenciją ketvirtadienį tokiais žodžiais pradėjo vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Spalio 1-ąją gyventojai turėtų išgirsti kaukiančias sirenas, taip pat gauti pranešimus į savo mobiliuosius telefonus. Akcentuojama, kad šiuo metu tik maždaug 40 proc. gyventojų pasiekiami trumpaisiais pranešimais, kurie informuoja apie galimą pavojų.
Radioaktyvus debesis Lietuvą praskris per 12 valandų.
„Informacija ir žinojimas yra pagrindinis tikslas, – sakė R.Tamašunienė pridūrusi, kad labai svarbu, jog visi kuo greičiau gautų informaciją. – Turime pasitikrinti telefonus, ar turime nustatymus gauti žinutes. Instrukcija, kaip tai padaryti, galima rasti puslapyje LT72.lt.“
Kaip paaiškino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda, didžiausia klaida realios avarijos atveju būtų bėgti. Anot jo, svarbiausia likti viduje ir laukti informacijos iš valstybės institucijų.
„Klausimas, kur jūs bėgsite? – kalbėjo E.Geda. – Jei matėte serialą Černobylis, gyventojai ėjo į išorę, stebėjo įvykį. Tai ir buvo esminė klaida. Jie prisikvėpavo ir po to buvo pasekmės. Saugiausias veiksmas būtų likti viduje. Radioaktyvus debesis Lietuvą praskris per 12 valandų. Gyventojams reikia būti pasiruošusiems būti viduje bent keliolika valandų ir laukti informacijos, ar yra pavojus eiti į lauką.“
Evakuos Vilniaus ir Šalčininkų rajoną
Į pratybas spalio pradžioje įsitrauks tos savivaldybės, kurios nuo Astravo elektrinės nutolusios ne daugiau nei 30 km ir patenka į skubių apsaugomųjų veiksmų zoną. Pratybos vyks Švenčionių, Vilniaus, Šalčininkų ir Varėnos rajonuose.
Pagal planą, iš Švenčionių rajono žmonės bus evakuojami į Zarasų apylinkes, o Vilniaus rajono gyventojai bus perkeliami į Kalvarijos savivaldybę.
Realios nelaimės atveju gyventojai būtų pervežti į arenas, mokyklas, sporto sales, didesnio ploto statinius.
Tiesa, paprastiems šių rajonų gyventojams kitą savaitę vykstančios pratybos nepatogumų sukelti neturėtų, evakuojama bus maždaug 150 savanorių, taip pat bus imituojamas dezaktyvavimas, jodo profilaktika, radiacinė žvalgyba.
Beje, šiose pratybose Vilnius atsisakė dalyvauti. Kaip aiškino laikinasis PAGD vadovas Mindaugas Kanapickas, sostinės valdžia pati atsisakė dalyvauti, todėl pratybose dalyvaus tik keli savivaldybės stebėtojai.
„Rugsėjo 5 dieną Vilnius norėjo atlikti savivaldybės lygio civilinės saugos pratybas imituojant skubų gyventojų evakavimą uždarant Ukmergės gatvę. Mes su tokiais scenarijais nesutikome, nes visas miestas būtų paralyžiuotas“, – kalbėjo M.Kanapickas.
Truks 4 dienas
Spalio 1-ąją, pirmą pratybų dieną, 10.15 val. bus tikrinama gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema.
Aktyviausi veiksmai pratybų metu vyks spalio 2 ir 3 dienomis. Spalio 2-ąją bus imituojamas gyventojų evakavimas – po 50 savanorių bus evakuojama iš Švenčionių rajono savivaldybės į Zarasų apylinkes, taip pat iš Vilniaus rajono savivaldybės į Kalvarijos savivaldybę. Dar 50 savanorių bus laikinai perkeliami iš Šalčininkų rajono savivaldybės į Varėnos rajono savivaldybę.
Šią pratybų dieną numatomas ir stabiliojo jodo tablečių dalijimas, taip pat bus imituojamas dezaktyvavimas, dar kitaip švarinimas, įrangos parengimas, todėl gyventojai, nurodytose apylinkėse pamatę pareigūnus su apsaugomaisiais drabužiais, turėtų išlikti ramūs.
Jei Baltarusija neinformuotų apie avariją ir radioaktyvios medžiagos pradėtų sklisti į Lietuvos teritoriją, veikia visas tinklas, matuojantis radiacijos lygį.
Spalio 3 d. pratybose numatoma radiacinė žvalgyba iš oro, bus pasitelkti sraigtasparniai, taip pat numatoma vykdyti antžeminę radiacinę žvalgybą, bus tikrinamas aplinkos užterštumas.
Spalio 4 d. Vidaus reikalų ministerijoje įvyks pratybų rezultatų apibendrinimas. Pratybų metu dalyvaus vertintojai ir stebėtojai iš užsienio – ekspertai iš Didžiosios Britanijos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Ekspertai pristatys savo vertinimus, vyks diskusija dėl pratybose nustatytų trūkumų ir tobulinimo galimybių.
„Labai svarbu, kad jie žinotų, kad mes ruošiamės. Atvyksta daug tarptautinių ekspertų, tai rodo, kad svarbu ir tarptautinei erdvei, kaip Lietuva reaguoja į galimą nelaimę“, – užsiminė R.Tamašunienė.
Ruošiamasi ir nuslėptam incidentui
Jei Baltarusija, kaip privalo pagal tarptautines konvencijas, nepraneš apie nelaimę Lietuvai ir kitoms valstybėms, mūsų šalis pasiruošusi pati operatyviai užfiksuoti radiacijos lygio padidėjimą, tikino Radiacinio spaudos centro Ekspertizės ir apšvitos stebėsenos departamento direktorius Julius Žiliukas.
Nors tikimasi, kad toks scenarijus neįvyks, visgi bendradarbiavimas su Baltarusija nėra toks glaudus, jog nereikėtų ruoštis ir avarijos nuslėpimui.
„Jeigu nesuveiktų politinis dalykas, jei Baltarusija neinformuotų apie avariją ir radioaktyvios medžiagos pradėtų sklisti į Lietuvos teritoriją, veikia visas tinklas, matuojantis radiacijos lygį“, – tvirtino J.Žiliukas.
Ruošiantis Astravo AE startui pastatyta daug papildomų detektorių palei Lietuvos ir Baltarusijos sieną.
„Šios stotys įjungtos į Europos stočių sistemą ir internete kiekvienas gyventojas jų duomenis gali pažiūrėti“, – pasakojo jis.
