„Prašome karinių pajėgų dislokavimo pastovesnio mūsų šalyje, ne tik rotacinio, bet ir pastovesnio“, – BNS telefonu iš Vašingtono sakė ministras.
Perklaustas, ar Lietuva siekia nuolatinio JAV karių buvimo šalyje, ministras tai patvirtino: „Mums svarbus tas nuolatinis buvimas, nes mūsų pačių pajėgumai yra ganėtinai riboti“.
Jis teigė tokį prašymą išsakęs susitikimų su JAV gynybos sekretoriaus pavaduotoju Robertu Worku ir valstybės sekretoriaus pavaduotoju Tomu Shannonu.
Pasak ministro, apie konkretų karių skaičių kol kas nekalbėta.
Lietuvos Konstitucijoje nurodyta, kad šalyje negali būti užsienio valstybių karinių bazių.
L.Linkevičius teigė, kad nuolat Lietuvoje dislokuoti amerikiečių karius leidžia neseniai pasirašytas dvišalis susitarimas dėl JAV pajėgų statuso. Jis numato JAV teisę naudotis tam tikrais šalies kariniais objektais, nors jie lieka Lietuvos nuosavybe.
Ministras sakė pokalbių metu iš JAV administracijos atstovų sulaukęs visiško supratimo.
„JAV karinei vadovybei yra pavesta detalizuoti įvairius bendradarbiavimo variantus su įvairiomis šalimis, taip pat ir su mumis“, – teigė L.Linkevičius.
Kuopos dydžio rotacines pajėgas JAV Baltijos šalyse dislokuoja nuo 2014 metų, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje.
Oro gynyba ir tarptautinės operacijos
L.Linkevičius su JAV pareigūnais taip pat aptarė Lietuvos prašymus dėl oro gynybos užtikrinimo.
Baltijos šalių pareigūnai jau seniai kalba, kad oro gynyba yra viena iš silpniausių Baltijos šalių vietų karine prasme.
„Mes beveik neturime oro gynybos pajėgumų. Pirmiausia norime, (…) kad būtų dislokuota ginkluotė, kurios mes neturime ir kuri kompensuotų mūsų pajėgumų spragas“, – sakė ministras.
Siekiant sustiprinti Baltijos šalių oro gynybą, NATO jau kurį laiką svarstoma apie didesnius įgaliojimus oro policijos misiją vykdantiems sąjungininkų naikintuvams ir svarstoma apie papildomą antžeminę ginkluotę.
NATO jau kurį laiką svarstoma apie didesnius įgaliojimus oro policijos misiją vykdantiems sąjungininkų naikintuvams ir svarstoma apie papildomą antžeminę ginkluotę.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė turi tik artimojo nuotolio priešlėktuvines sistemas ir yra apsisprendusi pirkti norvegiškas vidutinio nuotolio sistemas NASAMS. Anksčiau skelbta, kad jos gali būti perduotos iki 2020 metų už kiek daugiau nei 100 mln. eurų.
Lietuvos ir užsienio karininkai svarstė, kad šalyje ateityje taip pat gali būti dislokuotos ilgojo nuotolio gynybos sistemos „Patriot“, kurios gali numušti orlaivius ar balistines raketas, tačiau jokių sprendimų iki šiol nepriimta.
L.Linkevičius konkrečiai nedetalizavo, kokių oro gynybos pajėgumų siekia Lietuva. Jis pabrėžė, kad Lietuvos prašymai Jungtinėms Valstijoms yra neatsiejami nuo šalies įsipareigojimų JAV ir NATO.
Lietuva 2018 metais turėtų pasiekti NATO numatytą 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos biudžetui ribą.
Lietuvos diplomatijos vadovas taip pat teigė, jog šalis svarsto didinti savo indėlį tarptautinėse operacijose.
„Turime galimybę padidinti savo indėlį“, – sakė ministras, tačiau konkrečių svarstymų nepateikė.
Jis Amerikoje lankėsi pirmą kartą po to, kai darbą pradėjo nauja prezidento Donaldo Trumpo administracija. Europoje pastaruoju metu tvyro nerimas dėl naujojo prezidento užsienio politikos, požiūrio į NATO ir Rusiją.
Susitikimų Vašingtone ir Niujorke metu L.Linkevičius sakė išgirdęs „patikinimus ne tik dėl įsipareigojimų Aljansui, bet konkrečiai ir Baltijos šalims, ir Lietuvai“.
„Lietuva čia yra labai gerai vertinama ir dėl gynybos išlaidų, ir dėl dalyvavimo įvairiose NATO operacijose. Lietuva čia laikoma patikimu partneriu ir sąjungininku“, – sakė ministras.
