Trečiadienį Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros atstovai per uždarą Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį derino veiksmus, kuriuos reikia padaryti iki NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo Madride birželio pabaigoje.
„Norime įgyvendinti priešakinės gynybos principą tolesnėje NATO visoje rytų flango architektūroje“, – po posėdžio BNS sakė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Bataliono augimas iki brigados, pasirengimas priimti diviziją, oro policijos transformavimas į gynybos misiją ir bendras oro gynybos stiprinimas“, – pagrindinius tikslus nurodė parlamentaras.
Prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys tvirtino, kad dabar apie šį principą ir jo įtvirtinimą kalbama visuose formuotuose, su visų valstybių atstovais.
„Turime įsisąmoninti, kad NATO yra laikas vykdyti priešakinę gynybą. Tai reiškia, kad mūsų atgrasymo ir gynybos visa politika turi remtis priešakine gynyba. Kariniais terminais tai reiškia, kad ginamės iš karto. Tai reiškia, kad ginamės ne kur nors ties Nemuno linija ar kitur, o ginamės ties savo siena, tai reiškia, kad pajėgų turi būti iš karto“, – sakė jis.
Patarėjo teigimu, sutarus dėl šios esminės nuostatos bus galima pradėti karinį planavimą.
„Brigada mums yra minimumas, oro erdvėje kalbame apie veikiančią visų nuotolių oro gynybos regioninę sistemą su stipriu jūriniu elementu“, – teigė K.Budrys.
L.Kasčiūnas tvirtino, kad „šis paketas perkeltų gynybos ir atgrasymo lygį į visai kitą lygmenį.
„Dabar derinamės veiksmus – diplomatinius, parlamentiniame lygmenyje, prezidento, Vyriausybės lygmenyje, ką reikia daryti, kad tai taptų realybe“, – sakė jis.
Anot NSGK pirmininko, savo pajėgumus Lietuvoje galėtų didinti Vokietija, šiuo metu vadovaujanti NATO batalionui.
„Vokiečių lyderystę sveikiname, jos norime, vokiečių plėtra yra ir mums galimybė stiprėti rytų flange, kadangi Vokietija yra ta, kuri gali skirti, mūsų požiūriu, ir resursus, ir paskatinti NATO viduje, kad galėtų atsirasti toks konceptas“, – BNS sakė L.Kasčiūnas.
Jis pripažino, kad ne visos NATO narės supranta Baltijos šalių norą keisti saugumo architektūrą.
„Yra valstybių, kurios sako: palaukime, pažiūrėkime, kaip atrodys Rusija po karo ir neeskaluokime dabar situacijos. Šitą mąstymą stengiamės pakeisti“, – tvirtino parlamentaras.
„Dabar yra galimybių langas pasidaryti naują gynybos architektūrą, nes yra pasikeitusi geopolitinė situacija. Baltarusijos kaip savarankiškos valstybės nėra, mes tampame, panašu, į Vakarų Berlyną Šaltojo karo metais ir iš principo mums reikia, kad reakcija būtų greitesnė pajėgų ant sienos, kad jos galėtų realiai kautis ties siena“, – pabrėžė jis.
Pasak K.Budrio, ir pačiai Lietuvai reikia suprasti, jog būtina didinti išlaidas gynybai.
„Šalia pajėgumų planavimo turi būti supratimas, kad gynybai turėsime skirti daugiau lėšų, kad tos pajėgos, kurios yra, jos yra nepakankamos, kad mums reikės visko daug daugiau, kad pajėgos, kurios bus priskirtos prie realių gynybos planų, jos turės būti aukštos parengties, ir visa tai kainuos daug pinigų“, – teigė jis.
„Svarbiausia, kad ir patys sau planuodami Lietuvoje, ir politiškai matydami tą viziją, neužsidėtume lubų, jog viskas pasibaigia ties brigada ar dar kokiu nors komponentu. Gynybos stiprinimas mums bus ilgalaikis procesas dešimtis metų į priekį“, – pabrėžė prezidento patarėjas.
Nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, jai vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria Vokietija. Šiuo metu Rukloje tarnauja apie 1600 sąjungininkų karių, iš kurių apie 1000 yra skyrusi būtent Vokietija.
