„Lietuva siekia, kad galutiniuose apžvalginio susitikimo dokumentuose būtų pabrėžti aikštelių parinkimo ir įvertinimo pagal „Tatenos“ saugos standartus reikalavimai, atitinkamų jos misijų kvietimo, konsultavimosi su kaimyninėmis šalimis, jų informavimo galimų avarijų atvejais, prioriteto saugai suteikimo, šiuolaikinių projektinių sprendimų ir saugos analizės metodų taikymo svarba“, – pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Vienoje nuo pirmadienio dvi savaites vyksta Branduolinės saugos konvencijos susitikimas, kuriame valstybės pristato nacionalines ataskaitas apie branduolinę saugą. Lietuva kels klausimus dėl Baltarusijos AE ir Rusijos AE Karaliaučiuje.
Lietuvos nacionalinėje ataskaitoje pagrindinis dėmesys skiriamas sustabdytos Ignalinos atominės elektrinės saugai, panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyvių atliekų tvarkymui.
Vienas „Tatenos“ vadovų Juanas Carlosas Lentijo BNS vasarį sakė, kad agentūra sausį vykusios „seed“ misijos metu neperžiūrėjo, ar Astravo AE aikštelė pasirinkta tinkamai, nes to agentūros nebuvo paprašyta, o reikalauti informacijos ji esą neturi galių. Pasak jo, TATENA tikrina tai, ko paprašo pati valstybė.
Lietuvos teigimu, Baltarusija stato branduolinę jėgainę pažeisdama Espo ir Orhuso konvencijų nuostatas. Be to, Baltarusija nepateikė jokių tyrimais pagrįstų paaiškinimų, kodėl AE statyti pasirinkta Astravo aikštelė, esanti tik už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Susirūpinimą kelia ir tai, kad neatlikta jokio vertinimo apie avarijos atveju galimą radiologinį poveikį tarpvalstybiniams vandenims, Lietuvos šalies gyventojams ir aplinkai.
Astravo AE stato Rusijos valstybinė branduolinės energetikos korporacija „Rosatom“, projektą finansuojant Rusijos vyriausybei. Jėgainė statoma 20 kilometrų nuo Lietuvos-Baltarusijos sienos ir apie 50 kilometrų nuo Vilniaus.
