Iš viso ES valstybės narės nusprendė 2010–2012 metais skirti po 2,4 milijardo eurų kasmet.
„Lietuva 2010 metais pažadėjo simbolinę sumą – vieną milijoną eurų“, – penktadienio vakarą po Europos Vadovų Tarybos posėdžio BNS sakė prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais Darius Semaška.
Anot jo, dėl indėlio vėlesniai metais nėra galutinai nuspręsta.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pranešime spaudai sakė, kad tai yra „teisingas susitarimas“. Prieš susitikimą prezidentė teigė, kad Lietuva skirti lėšų anksčiau nei nuo 2013 metų nenorėtų.
„Skirti lėšų anksčiau nei nuo 2013 metų nenorėtume. Tai mums labai brangu, nes yra sudėtinga ekonominė padėtis, tad neskubame žadėti ir įsipareigoti“, – prieš susitikimą „Lietuvos rytui“ sakė prezidentė.
Europos Vadovų Tarybos išvadose sakoma, kad „skubiai teikiama tarptautinė viešojo sektoriaus parama turėtų apimti specialią ir atskirai teikiamą paramą prisitaikymui prie klimato kaitos ir jos švelninimui, įskaitant miškininkystę, bei gebėjimų stiprinimui, ypač didelį dėmesį skiriant pažeidžiamoms ir mažiausiai išsivysčiusioms šalims“.
Daugiausiai 2010–2012 metais įsipareigojo skirti Didžioji Britanija – 1,3 mlrd. eurų.
Estija per ateinančius trejus metus ketina skirti besivystančių šalių kovai su klimato kaita ir išmetamųjų teršalų kiekio mažinimui 3 mln. eurų, o Lenkija – 50–60 mln. eurų.
ES apie savo indėlį paskelbė siekdama paskatinti susitarimą šiuo metu Kopenhagoje vykstančioje tarptautinėje konferencijoje klimato kaitos klausimais.
