Šiemet karinėse pratybose Lietuvoje dalyvaus apie 600 vokiečių karių, o nuo kitų metų Berlynas pradės vadovauti šalyje kuriamam tarptautiniam Aljanso batalionui, kurį sudarys iki tūkstančio karių.
„Tai yra visas susitarimų kompleksas, kadangi Vokietijos kariuomenė yra viena iš stipresnių ir geriau pasirengusių NATO kariuomenių, o ir mums tai ypač naudinga“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Naujuoju gynybos atašė Berlyne turėtų tapti brigados generolas Vilmantas Tamošaitis. Jis bus pirmasis Lietuvos kariuomenės generolas, kuris dirbs gynybos atašė pareigybėje.
Pastaruoju metu Lietuva perka daug vokiškos karinės technikos. Šalis iš Vokietijos gamintojų nusprendė pirkti pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ – tai bus didžiausios vertės sandoris Lietuvos kariuomenės istorijoje. Iš vokiečių taip pat įsigijama apie 340 karinių sunkvežimių ir 16 savaeigių haubicų „PzH2000“.
Be to, Vokietija dažniausiai iš visų NATO sąjungininkų rotavosi Baltijos šalių oro policijos misijoje.
„Vokietija didina savo indėlį į NATO ir mums tai yra svarbu“, – sakė ministras J.Olekas.
Politologė Margarita Šešelgytė teigė, kad Lietuvai ilgalaikiai sąjungininkai yra būtini, siekiant gintis ir atgrasyti Rusiją, tačiau ji abejojo, ar Vokietija yra geriausias pasirinkimas šioje srityje.
„Lietuvos saugumo situacija nėra gerėjanti, o mūsų tradiciniai sąjungininkai kaip Jungtinės Valstijos turi visokių kitokių darbų ir jie nebūtinai susiję su Europa“, – BNS teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja.
Mums reikia ieškoti rimto sąjungininko iš arčiau, nes mūsų saugumas yra trapus, Rusija yra didelė, yra šalia ir niekur nepabėgs, – M.Šmugelskytė.
„Mums reikia ieškoti rimto sąjungininko iš arčiau, nes mūsų saugumas yra trapus, Rusija yra didelė, yra šalia ir niekur nepabėgs“, – pridūrė ji.
Ekspertė pabrėžė, kad Vokietija yra didelė regiono šalis, pastaruoju metu įgaunanti vis daugiau ambicijų ir stiprinanti karines pajėgas, kurios nėra ekspedicinės, o skirtos teritorinei gynybai. Berlynas šiemet paskelbė pirmą kartą nuo Šaltojo karo pabaigos didinantis karių skaičių.
M.Šešelgytės teigimu, kuo daugiau Vokietijos karių ir verslo bus Lietuvoje, tuo daugiau šios šalies visuomenė žinos apie saugumo situaciją Baltijos jūros regione.
Visgi politologė nerimavo, kad galimai pasikeitus Vokietijos politinei vadovybei ir valdžią perėmus socialdemokratams Berlyno požiūris į Rusiją gali reikšmingai pasikeisti ir tapti labiau pragmatiškas.
„Į valdžią atėjus socialdemokratams, kurie turi palankesnį požiūrį į Rusiją, nei konservatoriai, reikėtų žiūrėti, ar tie ryšiai nesutrūkinės“, – kalbėjo ekspertė.
Po Krymo aneksijos 2014-aisiais Baltijos šalyse jau buvo sustiprinta oro policijos misija, padidintas karinių pratybų regione skaičius, atidaryti nedideli NATO štabai kiekvienoje Baltijos šalyje.
Į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją Jungtinės Valstijos atsiunčia po rotuojamą kuopą karių. Reaguodami į Rusijos veiksmus Ukrainoje kiti sąjungininkai taip pat pradėjo dažniau siųsti savo pajėgas bendroms pratyboms, tačiau tai daro nereguliariai.
Sąjungininkams prašius dar didesnio buvimo Baltijos jūros regione, Aljanso gynybos ministrai birželį nusprendė dislokuoti Baltijos šalyse ir Lenkijoje po tarptautinį batalioną. Lietuvos pareigūnai anksčiau yra sakę, kad Vokietija vadovaus Lietuvoje kuriamam batalionui. Kitiems tarptautiniams vienetams vadovaus Jungtinė Karalystė, Jungtinės Valstijos ir Kanada.
