Jurbarko ir Kaišiadorių rajonuose trečiadienį buvo išniekinti paminklai sovietiniams kariams, pranešė policija.
Premjerė I.Šimonytė per spaudos konferenciją ketvirtadienį paragino susilaikyti nuo tokių išpuolių.
„Reikia susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie yra kažkokiu būdu kuriantys pagrindą V.Putino propagandai skleisti melą apie kokius nors ksenofobinius ar kažkokius kitus išpuolius Lietuvoje“, – kalbėjo ji.
Ministrė pirmininkė taip pat paragino artimoje aplinkoje nediskriminuoti rusakalbių.
V.Putino gerbėjai tautybės neturi.
„Dar kartą labai raginu nusiteikimų ar stereotipų nenaudoti savo artimoje aplinkoje. Ar tai būtų kaimynystė, ar tai būtų darbo kolektyvai, ar tai būtų mokyklos, ar kažkas panašaus. V.Putino gerbėjai tautybės neturi, norėčiau tai pabrėžti“, – sakė ji.
Premjerė pažymėjo, kad Charkivo miesto Ukrainoje gyventojai, kurie dabar ginasi nuo Rusijos puolimo, yra rusakalbiai:
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Ukrainoje, kuri yra kaltinama absurdiškais nacizmo požymiais, kurių ten niekada nebuvo, didvyriškai ginasi Charkivo miestas, kuris yra rusakalbis, kuriame gyvenantys žmonės didvyriškai gina Ukrainos nepriklausomybę.“
Sprendimai dėl krašto gynybos
Lietuva, pasak ministrės pirmininkės, artimiausiu metu sieks sustiprinti savo, kaip priimančios šalies, pajėgumus, didinti gynybos finansavimą.
„Artimiausiu metu bus numatytos lėšos Krašto apsaugos ministerijai papildomai finansuoti priimančiosios šalies pajėgumus, kurios yra svarbios atvykstant daugiau pajėgų, įkurdinant kariškius, rūpinantis papildoma technika tam reikalinga. Vyriausybė tam sprendimus turėtų priimti jau ateinančią savaitę“, – teigė I.Šimonytė.
„Taip pat bus teikiami pasiūlymai Seimui dėl ilgesnio laikotarpio įsigijimų apimties didinimo krašto apsaugai didinti. Tuos pasiūlymus kitą savaitę aptarsiu su Seimo frakcijų lyderiais susitikime. Tikiuosi, Vyriausybė biudžeto patikslinimą galės pateikti taip pat jau artimiausiu metu, kai tik Seimas susirinks į pavasario sesiją“, – pažymėjo ji.
Kalbėdama apie ekonominę situaciją Vakaruose, kuri gali keistis dėl karo Ukrainoje ir Rusijai bei Baltarusijai įvestų sankcijų, premjerė teigė, kad tą prognozuoti sudėtinga.
„Kol kas sunku pasakyti, kokios bus tikrosios karo Ukrainoje, taip pat ir sankcijų įvestų Vakarų valstybių Rusijai ir Baltarusijai pasekmės Vakarų valstybių ekonomikai, tą prognozuoti yra labai sudėtinga“, – sakė ji, bet pabrėžė, kad situacija „akylai stebima“.
-
Premjerė: siūlymai didinti gynybos biudžetą Seimą turėtų pasiekti kovą
-
Įtampa Ukrainoje kelia naftos kainas: kiek lietuvis pasiryžęs mokėti už litrą degalų?
-
ES atjungė nuo SWIFT septynis Rusijos bankus
-
Buvęs kariuomenės vadas – apie Ukrainos pavyzdį Lietuvai: tik besipriešinanti šalis sulaukia paramos
-
G.Nausėda: Vakarų sankcijos Rusijai turėtų būti toliau griežtinamos
-
D.Kreivys: rusiškų dujų importas per Klaipėdos SGD terminalą sustabdytas
Tikina, kad Vyriausybė reaguos į neapibrėžtumą
„Kai tik Vyriausybė matys, kad yra reikalinga pateikti pasiūlymų Seimui, nesvarbu, kokie jie būtų, ar reguliavimo pasiūlymai dėl kainodaros nustatymo tokiose rinkose kaip komunalinės paslaugos, ar dėl kažkokių kitų sprendimų, kurie gali būti reikalingi, pavyzdžiui, kompensacijų nustatymo ar papildomų lėšų tam skyrimo, tikrai Vyriausybė tokius pasiūlymus Seimui teiks, dėl to galite neabejoti.
Tačiau šiuo metu reikia turėti aiškesnį vaizdą, kokia ta situacija išties ekonomikoje klostysis“, – dėstė premjerė.
Jei reikės „didesnių sprendimų“, jie, pasak I.Šimonytės, bus derinami ir ES mastu.
„Vertinant ir tą patį augimo ir stabilumo paktą, kuris tarsi turėtų įsijungti 2023 metais“, – pridūrė ji.
Tiesiogiai iš Vyriausybės:
„Jeigu poveikis globaliai ekonomikai bus didesnio masto, manau, kad tie sprendimai bus atitinkamai pritaikyti, jeigu bus reikalinga parama atskiroms verslo sritims arba namų ūkiams pagal aiškiai matomus parametrus, dėl to sprendimai bus priimami“, – teigė I.Šimonytė.
Dabar į įvykius Ukrainoje, pasak jos, reaguoja naftos kainos, tačiau esą yra ne vienas veiksnys, kuris pokyčius gali paveikti, pavyzdžiui, OPEC valstybių sprendimai, tai, kad daug įmonių savanoriškai traukiasi iš Rusijos rinkos, trūkinėjantys ryšiai finansų sistemoje.
Rusijos vertybiniai popieriai, skolos popieriai yra pripažįstami šlamštu.
„Rusijos vertybiniai popieriai, skolos popieriai yra pripažįstami šlamštu“, – pažymėjo I.Šimonytė.
Ir dėl to, anot jos, bus poveikis globaliai ekonomikai. Koks – pasakyti anksti ir sudėtinga.
Dėl brangstančios naftos brangsta degalai degalinėse, taip pat gamtinės dujos bei elektra, kurios brangina šildymą ir kitas komunalines išlaidas, rašo BNS.
WTI ir „Brent“ naftos kaina trečiadienį viršijo 110 JAV už barelį ribą. „Brent“ atveju tai yra aukščiausia riba nuo 2014 metų, o WTI – nuo 2013-ųjų.
Kremlius praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasibaisėjimą ir įtūžį visame pasaulyje. Vakarai į tai atsakė sankcijomis Rusijai ir Baltarusijai: užšaldė Rusijos lyderių turtą Europos Sąjungoje, Rusijos centrinio banko turtą, pritaikė apribojimus dalies prekių eksportui, ES atjungė septynis Rusijos bankus nuo pasaulinio SWIFT tinklo ir kita.
