Tai numatantį Vidaus reikalų ministerijos registruotą įstatymo projektą Vyriausybė svarstys antradienį.
„Matome, kaip juda pasaulis, koks yra mobilumas ir kaip vystosi elektroninės paslaugos, fintech paslaugos. Tokią galimybę būtinai reikia sudaryti ir Lietuvoje“, – BNS sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Gyvai arba per išorės paslaugų tiekėją iš užsienio kreipęsis užsienietis gautų elektroninės atpažinties ir parašo priemonę, kuri leistų jam naudotis elektroniniu būdu teikiamomis administracinėmis, viešosiomis ir komercinėmis paslaugomis.
E.Misiūnas žada su kitais ministrais svarstyti, kiek platus būtų tokių paslaugų spektras.
„Kuo daugiau bus paslaugų, tuo ta programa bus efektyvesnė“, – teigė ministras.
Ministerija teigia norinti, kad e. rezidento statusas būtų suteikiamas paprastai ir greitai, be perdėtos administracinės naštos.
Statuso suteikimo metu būtų atliekamas patikrinimas aplinkybių, kurios gali būti peržiūrėtos greitai IT priemonėmis, pavyzdžiui, sąsajos su Šengeno informacine sistema ar užsieniečių „juoduoju sąrašu“.
Tuo metu kitų aplinkybių, galinčių lemti statuso panaikinimą, vertinimas būtų atliekamas vėliau.
E. rezidento statusas užsieniečiui būtų suteikiamas įtraukus jo duomenis į Užsieniečių registrą. Atskiras sprendimas dėl to nebūtų priimamas.
E.Misiūnas sakė, kad rimtai vertina galimas su naujove susijusias saugumo grėsmes ir žada kalbėtis su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kaip sustiprinti terorizmo finansavimo ir pinigų plovimo kontrolę.
„Žiūrime pakankamai atsargiai, matome tam tikras grėsmes, bet mes pasiruošę jas valdyti ir negalime sustabdyti progreso ar jam prieštarauti“, – kalbėjo vidaus reikalų ministras.
„Visada ieškome protingo kompromiso tarp greičio, kokybės ir patogumo bei saugumo“, – pridūrė jis.
Ministerija siūlo, kad galimybė gauti e. rezidento statusą būtų įteisinta nuo 2021 metų. Jeigu Vyriausybė pritars projektui, jis toliau bus svarstomas Seime.
Estija e. rezidento statusą yra įkūrusi nuo 2014 metų.