„Ką tik pasibaigusiame NATO gynybos ministrų susitikime JAV pateikė prašymą dėl didesnio koalicijos prieš ISIL šalių indėlio įnešimo, konkrečiai ir dėl paramos Sirijoje. Lietuva svarstys visas paramos galimybes“, – BNS sakė ministerijos atstovė spaudai Aušra Vaitkevičiūtė.
Lietuva jau yra išsiuntusi šešis instruktorius į Iraką vietinių pajėgų apmokymui.
Per balandį BNS organizuotus prezidento rinkimų debatus kandidatai buvo paklausti apie tai, ar sutiktų siųsti karius ir į Siriją.
Tokios galimybės neatmetė nei prezidentas Gitanas Nausėda, nei premjeras Saulius Skvernelis.
„Mes esame atsakingas partneris savo sąjungininkams ir kaip atsakingas partneris prisiimame visus iš to išplaukiančius įsipareigojimus, teises ir pareigas“, – sakė G.Nausėda.
„Jie įgyja ten (tarptautinėse operacijose – BNS) neįkainojamos kovinės patirties, kuri (...) karinių konfliktų atveju būtų labai pravarti ateityje“, – teigė jis.
Premjeras taip pat tvirtino, kad Lietuvos karių siuntimas į Siriją rodytų šalies įsipareigojimų vykdymą ir būtų svarbi kovinė praktika.
„Reikėtų prisiminti mūsų pagrindinius tikslus – jeigu mes kalbame apie partnerystę, partneriai yra visada labai svarbūs ir bėdoje, ir džiaugsme, – kalbėjo S.Skvernelis. – Jeigu būtų reikalinga tokia parama, ji tikrai būtų legitimuota“.
Jungtinė Karalystė ir Prancūzija jau sutiko į Siriją išsiųsti daugiau specialiųjų operacijų karių, tačiau Vokietija tai padaryti atsisakė.
Prezidentas Donaldas Trumpas pernai pažadėjo išvesti iš Sirijos apie 2 – 2,5 tūkst. karių, tačiau vasarį kiek atsitraukė nuo šio sprendimo ir pažadėjo šalyje palikti maždaug 400 žmonių taikos palaikymo pajėgas.
Nors „Islamo valstybė“ prarado anksčiau turėtas teritorijas Sirijoje ir Irake, pareigūnai nerimauja, kad per greitas tarptautinių pajėgų išvedimas gali sudaryti sąlygas džihadistams persigrupuoti.
Šiuo metu apie 170 Lietuvos karių dalyvauja 11-oje tarptautinių operacijų tokiose šalyse kaip Afganistanas, Irakas, Malis ar Ukraina.
