Miškininkai operatyviai likviduoja didelio masto audros padarinius ir įspėja kad pučiant stipriam vėjui lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos, todėl ypač pavojinga vaikščioti miškuose, stovėti ar statyti automobilius po aukštais medžiais.
„Rugpjūčio 6-7 dienomis visoje Lietuvoje stebėjome stiprią audrą, kuri padarė žalos ne tik gyventojams, miestų ir miestelių infrastruktūrai, bet ir miškams. Atlikę vertinimus matome, kad pažeista net apie 2000 hektarų miškų.
Vienur nulaužti ar išversti pavieniai medžiai, kitur visiškai suniokoti keleto hektarų dydžio plotai. Sugadinta daugiau nei 30 tūkst. kub. metrų medienos. Ypač nukentėjo Joniškio, taip pat Kuršėnų, Trakų, Nemenčinės regioniniai padaliniai“, – sako Valstybinių miškų urėdijos (VMU) generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Pasak VMU vadovo, įmonės specialistai intensyviai dirba miškuose, pirmiausiai atlaisvindami medžiais užverstus kelius. Likviduojant nulaužtus ar išvirtusius medžius, darbus apsunkina tai, kad daugiausia vėjovartų ir vėjalaužų yra sunkiai prieinamose, drėgnesnėse vietose, tačiau visus miško tvarkymo darbus stengiamasi atlikti kuo greičiau, siekiant užkirsti kelią medienos kenkėjų plitimui į sveikus ir nepažeistus medynus.
„Nuolat bendradarbiaujame su savivaldybių atstovais, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnais. Greitesniam pažeistų plotų nustatymui miškininkai papildomai pasitelkia dronus, kad kuo operatyviau galėtume pradėti audros padarinių likvidavimo darbus“, – priduria VMU vadovas V.Kaubrė.
VMU informuoja, jog VMU Joniškio regioniniame padalinyje praūžusi audra pridarė didelės žalos miškams. Padalinio specialistams įvertinus esamą situaciją dėl vėjo sukeltų padarinių – vėjavartų ir vėjalaužų, nuvirtusių ir nulūžusių medžių Žagarės ir Skaistgirio girininkijose suskaičiuota apie 190 ha (12 000 m³).
Iš jų 40 ha (8000 m³) bus tvarkoma plynais sanitariniais kirtimais ir 150 ha (4000 m³) atrankiniais sanitariniais kirtimais. Artimiausiomis dienomis žalos mastas bus tikslinamas.
Stiprus vėjas daugiausia žalos padaro eglynams, kadangi eglių šaknys yra paviršinės, medis verčiamas su šaknimis, mažiau nukenčia pušynai – pušies šaknis yra stipri ir eina giliai po žeme, vėjas medžio išversti nesugeba, todėl pušis dažniausiai lūžta per pusę. Jei didžiulės audros, išvartančios po kelis šimtus tūkstančių kubinių metrų medžių, pasikartodavo maždaug tik kas dešimtį metų, tai, pasak miškininkų, stiprūs vėjai jau beveik kasmet pridaro žalos Lietuvos miškams, tačiau jų padariniai miškui yra mažesni.
Valstybinių miškų urėdijos miškininkams kasmet tenka tvarkyti audrų sukeltus padarinius miškuose. Svarbu greitai likviduoti audros padarinius, kad mediena neprarastų kokybės ir neatsirastų kenkėjų židinių, kurie gali išplisti ir pažeisti gretimai augančius medynus.
Primename, 1993 m. sausio 12 d. vėtra išvertė apie 700 tūkst. m³ medienos. Būtent po šių vėjavartų kilo masinė žievėgraužio tipografo invazija.
2005 m. sausio 8–9 d. uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. kietmetrių medienos (tai sudarė net 12 proc. metinių kirtimo apimčių). Švedijoje uraganas nuniokojo 75 mln. kietmetrių (90 proc. metinių kirtimo apimčių), Latvijoje 7,4 mln. m.³ (60 proc. metinių kirtimo apimčių).
2010 m. rugpjūčio 8–9 d. škvalas išlaužė ir išvertė apie 900 tūkst. kietmetrių. Labiausiai nukentėjo pietryčių ir pietų Lietuvos miškų urėdijos (Dubravos, Valkininkų, Prienų, Varėnos, Kauno, Trakų). Siekiant išvengti medienos kokybės praradimo ir užkertant kelią medienos kenkėjų plitimui, labiausiai nukentėjusių nuo audros miškų urėdijų miškuose buvo pasitelkti papildomi medienos ruošos rangos darbų pajėgumai bei kitų miškų urėdijų pagalba. Padariniai buvo likviduoti per 6 mėnesius.
Po 2019 m. kovo mėnesį praūžusios audros „Laura“ buvo pažeistas 90 futbolo stadionų dydžio miško masyvas. Suskaičiuota daugiau kaip 205 tūkst. m3 išverstų, išlaužytų medynų kiek didesniame nei 2,5 tūkst. ha miško plote. Tai beveik tiek pat, kiek sudaro bendras Kauno ir Šiaulių miestų plotas.
