Naujausiais Europos statistikos agentūros duomenimis, Lietuvoje užsienio šalių piliečiai sudaro 0,8 proc. nuo visų šalies gyventojų – tokie pat rodikliai fiksuojami ir Kroatijoje bei Bulgarijoje. Lietuvą lenkia tik Lenkija ir Rumunija, kur užsienio piliečiai sudaro atitinkamai 0,3 ir 0,4 procento.
Lietuvoje didžiausią dalį gyvenančių užsieniečių sudaro Rusijos (10,3 tūkst.) piliečiai.
Bendras užsienio piliečių vidurkis visoje ES siekia 6,7 procento.
Daugiausia užsienio piliečių gyvena Liuksemburge (per 45 proc.), Kipre (19,5 proc.) taip pat Latvijoje ir Estijoje – abiejose Lietuvos kaimynėse šalies pilietybės neturintys gyventojai sudaro apie 15 procentų. 10 proc. užsieniečių ribą nežymiai peržengia ir Austrija, Airija, Belgija bei Ispanija.
Anot Eurostato, Lietuvoje didžiausią dalį gyvenančių užsieniečių sudaro Rusijos (10,3 tūkst.), Baltarusijos (2,3 tūkst.), Ukrainos (2,4 tūkst.), Lenkijos (1,2 tūkst.) ir Latvijos ( apie 650) piliečiai.
Skelbiama, jog Latvijoje tarp neturinčių šalies pilietybės yra apie 250 tūkst. vadinamųjų „nepiliečių“, daugiausia – rusakalbių, Estijoje didžiausią dalį – apie 90 tūkst. kitą pilietybę turinčių gyventojų sudaro Rusijos piliečiai.
Didžiausia Lietuvos piliečių diaspora išlieka Jungtinėje Karalystėje ir Airijoje – atitinkamai 163 ir 36 tūkstančiai. Britanijoje Lietuvos pilietybė pagal dažnumą tarp užsieniečių yra penkta, Airijoje – trečia, kaip ir Latvijoje, kur Lietuvos piliečių yra apie 3 tūkstančius.
