Krašto apsaugos ministerija BNS informavo, kad „planuojama, jog tai bus nešiojami termovizualiniai stebėjimo įrenginiai“ ir teigė kol kas negalinti pateikti detalesnės informacijos.
Numatyta, kad šis turtas gali būti naudojamas Ukrainos kariuomenės ir jai pavaldžių institucijų vidaus saugumui užtikrinti, krašto gynybai, tarptautiniams susitarimams, jis negali būti perduotas tretiesiems asmenims be Lietuvos sutikimo.
Krašto apsaugos ministras ketvirtadienį patvirtino, kad Lietuva artimiausiu metu pradės procesus ir dėl ginkluotės perdavimo Ukrainai, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Agentūra „Reuters“, remdamasi keliais skirtingais šaltiniais, pranešė, kad JAV leido Baltijos šalims perduoti JAV pagamintą ginkluotę Ukrainai, įskaitant ir Lietuvos turimas oro gynybos sistemas „Stinger“.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis LRT ketvirtadienio vakarą taip pat teigė, kad nors JAV leidimas, leidžiantis šalims savarankiškai apsispręsti dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai duotas, galutiniai sprendimai Lietuvoje dar nepriimti.
„Šiandien jį (JAV sutikimą – BNS) turint, bus žiūrima, kokia apimtimi toliau tiekti pagalbą Ukrainai – ar tai daryti taip vadinamais mirtinais ginklais, ar kita įranga, bet tie sprendimai šiandien iki galo dar nepriimti“, – sakė jis.
Rusijos pareigūnai ne kartą neigė, kad Maskva planuoja invaziją į Ukrainą, bet prie Ukrainos sienų yra sutelkta apie 100 tūkst. rusų karių. Tokį Rusijos kariuomenės sutelkimą Vakarai vadina pasirengimu karui, siekiant neleisti Ukrainai įstoti į NATO.
Susiklosčiusi padėtis kelia didelį susirūpinimą Baltijos valstybėse ir kitose NATO šalyse, taip pat tarp JAV įstatymų leidėjų. Senatorių iš abiejų pagrindinių JAV partijų grupė šią savaitę lankydamasi Kijeve pažadėjo solidarumą ir ginklų.
