Tai pirmas kartas, kai septynerius metus kalintis lietuvis prakalbo viešai. Iki šiol didžiajai daliai visuomenės buvo žinomi tik keli faktai apie jo teistumą svetimoj šaly:
1) vietos pareigūnams lietuvis įkliuvo 2014-ųjų pabaigoje Medano oro uoste, kur muitinė jo gabenamuose krepšiuose surado 3,3 kg (kai kuriuose šaltiniuose rašoma 3,2 ir 2,9 kg) metamfetamino;
2) teismas vietoje mirties nuosprendžio M.Verikui skyrė bausmę kalėti iki gyvos galvos.
15min paruošė išskirtinį dviejų dalių pasakojimą apie šį Mindaugo Veriko klystkelį, kuriame paaiškės daug svarbių ir visuomenei nežinomų detalių.
Pirmajame bus atskleista, kodėl lietuvis teigia jaučiantis mafijos grėsmę ir prašosi namo? Ką Mindaugui pasakė Marijampolėje sutiktas nepažįstamasis, pasiūlęs šį lyg į liūto nasrus atvedusį darbą? Kodėl vaikinas sutiko to imtis, kaip teigia, vos už 500 litų? Kokios karčios vaikystės patirtys galėjo lemti dabartinę vaikino padėtį? Kaip Mindaugą prisimena jo artimieji ir pažįstami?
Man parodė, kas yra krepšy – vaikiški drabužiai.
Kalėjime turi telefoną ir internetą
Su M.Veriku susiskambinome 11 valandą nakties Indonezijos laiku. Toks laikas buvo pasirinktas, mat, pasak lietuvio, anksčiau jis kalbėti negali – dirba. „Dirba kalėjime?“ – susidomėjau.
Pasak vietos žurnalistės Aisyah Llewelyn, kalėjimai Indonezijoje yra kitokie negu daugelyje šalių. Kaliniams čia būtina turėti pinigų, kad galėtų save išlaikyti – pagalbą suteikti turi artimieji arba kaliniui tenka dirbti pačiam.
„Dienos maisto porcijos negali užtekti suaugusiam žmogui pavalgyti“, – sako ji.
Pokalbio pabaigoje paklausiau lietuvio, ką jis dirba Indonezijoje, iš kur turi telefoną, internetą. Į šį klausimą atsakymo neišgirdau, mat nutrūko ryšys.
Jūsų artimieji kali užsienyje? Padėkite sužinoti užsienyje kalinčių lietuvių problemos mastą, užpildykite anketą.
Krepšyje esą matė drabužius
Tačiau iki tol Mindaugas gana atvirai papasakojo apie savo klystkelį: kodėl nusprendė vežti narkotikus? Ar žinojo, kad ten draudžiamos medžiagos? Kodėl jam esą grasina mafija?
Netradicinio darbo idėją vaikinui pristatė nepažįstamasis, su kuriuo jis susitiko Suvalkijos sostinėje. Šio žmogaus vardo M.Verikas nepamena, o telefono numerio nebeturi, mat įrenginys buvo konfiskuotas Medane.
Mindaugas tikina, kad uždarbio idėja susigundė dėl skurdo. Pasak vaikino, „užsakovas“ žadėjo sumokėti 500 litų – 2014-aisiais pusė minimalaus atlyginimo. (Tiesa, teismo nuosprendyje minima 5000 „lietuviškų pinigų“ suma.)
Žmogus elgėsi tikrai iš desperacijos.
