Nuo šiol šalyje liko veikti tik Medininkų ir Šalčininkų punktai, tačiau juose taikomi apribojimai – draudžiamas pėsčiųjų ir dviratininkų vykimas.
Nuo vidurnakčio taip pat uždraudžiamas keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas Kenos ir Kybartų geležinkelio pasienio kontrolės punktuose, išskyrus išimtinius atvejus, dėl kurių sprendimą priims Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Lietuvos institucijos teigia, kad taip siekiama spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas.
Valstybės saugumo departamentas pernai perspėjo, kad Baltarusijos žvalgyba bando verbuoti keliaujančiuosius tarp Lietuvos ir Baltarusijos.
Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja yra sakiusi, kad tokiais sprendimais statomos geležinės uždangos. Anot jos, dėl sienos kirtimo punktų uždarymo ir baltarusių izoliacijos naudos turės tik autoritariniai Baltarusijos ir Rusijos prezidentai Aliaksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tvirtina, jog Lietuva ir toliau išlaikys vadinamąjį humanitarinį koridorių „žmonėms, bėgantiems nuo režimo“.
Kaip nurodo Vidaus reikalų ministerija, pernai per valstybės sieną su Baltarusija kelių pasienio kontrolės punktuose vykę asmenys tikrinti beveik 3,9 mln. kartų – ketvirtadaliu daugiau nei 2022 metais. Du trečdalius tikrintų asmenų sudarė Baltarusijos piliečiai.
Iš viso sieną su Baltarusija kirto beveik 62 tūkst. lietuvių – šis skaičius per metus sumažėjo 17,5 procento, bei 390 tūkst. Baltarusijos piliečių – apie 50 proc. daugiau nei 2022 metais.