Bylos notaras ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas Andriejus Sabaliauskas teigia, kad sunku pasakyti, kiek tiksliai laiko užtruks bylos dokumentų nagrinėjimas, nes jų sukaupta – ypač daug.
„Suvokiame, kad tai užtruks nemažai laiko, nes tai didelis darbas ir ilga trukmė. Įsivaizduokite, kad dokumentų yra beveik 4000 puslapių. Visi dokumentai turi būti kongregacijoje peržiūrėti, viskas turi būti ištyrinėta, perskaityta visa surinkta medžiaga, pateiktos išvados ir tik po to turėtų kongregacijoje patvirtintas leidimas, kad jau galima pradėti tolesnį etapą“, – pirmadienį BNS sakė A.Sabaliauskas.
V.Borisevičius gimė 1887 metais, 1909 metais jis baigė Seinų kunigų seminariją, dar studijavo Šveicarijoje, buvo Telšių kunigų seminarijos rektoriumi, 1940 metais pašventintas vyskupu. Sovietų valdžia bandė V.Borisevičių verbuoti, tačiau jis atsisakė bendradarbiauti net ir sulaukęs grasinimų.
1946 metais vyskupas V.Borisevičius buvo suimtas, ištisus mėnesius KGB rūmuose Vilniuje kankintas ir tardytas, o tų pačių metų lapkričio 18-ąją – sušaudytas.
Vyskupo palaikai užkasti Tuskulėnų kapavietėje Vilniuje drauge su kitais nužudytais kaliniais. 1999 metais palaikai pargabenti į Telšių vyskupijos katedrą.
Pasak V.Borisevičiaus beatifikacijos bylos notaro A.Sabaliausko, vyskupo veikla – ypatinga.
„Jo gyvenimo būdas, ištikimybė pašaukimui – kunigystei, vėliau tapimas vyskupu. Jo herojiškos savybės – labdaringa veikla, ypatinga artimo meilės dvasia, nes karo metais padėjo visiems, kas tik prašė pagalbos: ar tai buvo rusai, ar vokiečiai, ar žydai, ar tai katalikas, ar tai ortodoksas, ar visiškai abejingas tikėjimui. Jis žmoguje niekada nematė atskirties“, – teigė A.Sabaliauskas.
Bylos notaras priminė vyskupo žodžius, kurie išliko tardymo protokoluose: „Jis ten pasisako, kad niekada neskirsčiau žmonių nei pagal tautybę, nei pagal religiją ir visiems padėjau, kurie prašė, ir su visais bendravau, kurie į mane kreipėsi“.
Šiemet Lietuvoje besilankęs popiežius Pranciškus lankėsi Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, taip pat ir kameroje, kurioje buvo kankinamas ir nužudytas vyskupas V.Borisevičius.
„Kažkokia vidinė paskata bus galvoti, kad yra vilties, jog popiežius išgirs ir pajus, kad tarytum ateina ta žinia, kur jis ir pats pajuto tą kančią“, – sakė A.Sabaliauskas.
Vyskupo V.Borisevičiaus beatifikacijos byla pradėta 1990 metais – rinkta informacija, ji klasifikuota, apklausti liudininkai. Pirmas bylos etapas – diecezinis lygmuo – iškilmingai užbaigtas praėjusį penktadienį.
„Tai yra laisvės sąlygomis prasidėjęs procesas. Pradėjo bylą vyskupas Antanas Vaičius. Nuo 1990 metų žmonių, kurie dirbo su byla, buvo nemažas būrys. Yra gyvų ir jau amžinybėn iškeliavusių žmonių“, – BNS teigė A. Sabaliauskas.
Praėjusiais metais palaimintuoju paskelbtas arkivyskupas Teofilius Matulionis, jo beatifikacijos bylos dokumentai Vatikane buvo peržiūrinėjami devynerius metus – nuo 2008-ųjų.
Iš viso Lietuva turi tris palaimintuosius – Jurgį Matulaitį, Teofilių Matulionį ir Mykolą Giedraitį.
