Tai antradienį per spaudos konferenciją pranešė Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė bei Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Nerija Kuprevičienė.
„Iš ES šalių didelės rizikos šalys yra tik trys – Lietuva, Latvija, Estija. Tai šalys, kurių visa teritorija įvardyta kaip rizikinga“, – kalbėjo A.Mickienė, remdamasi Europos ligų ir kontrolės centro leidiniu.
Pasiskiepijusiųjų nuo šio viruso, A.Mickienės teigimu, yra tik 9 proc. šalies gyventojų. Šis rodiklis mažiausias visoje ES.
Labiausiai skiepų profilaktika užsiima austrai - čia nuo erkinio encefalito skiepijasi 87 proc. šalies gyventojų.
N.Kuprevičienė nurodė, kad kuo žmogus vyresnis, tuo sunkesnė šios ligos forma. Anot jos, mirštamumas nuo jos Europoje siekia 0-2 proc., tačiau problema – kad ilgai užtrunka, kol pasveikstama.
Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja taip pat išsklaidė visuomenėje paplitusį mitą, kad greitas erkių nurinkimas gali užkirsti kelią susirgti erkiniu encefalitu: virusas užkrečia žmogų, kai tik užkrėsta erkė įsisiurbia.
Vienintelį būdą, kaip apsaugą nuo erkinio encefalito, N.Kuprevičienė nurodė skiepus. Anot jos, jų efektyvumas siekia 98,5-99 proc.
Erkinio encefalito „sezonas“ prasideda, kai vidutinė paros temperatūra siekia 7 laipsnius šilumos – tai yra, nuo pavasario, o labiausiai erkės suaktyvėja vasaros pabaigoje.
Lietuvoje erkiniu encefalitu, specialistės teigimu, praėjusiais metais sirgo 220 žmonių, 2007 – apie 240. Bendras mirštamumo rodiklis nuo šios ligos Lietuvoje – apie 1 proc.
Didžiausios erkinio encefalito rizikos apskritys – Šiauliai, Panevėžys, Kaunas ir Alytus.
Erkinis encefalitas – tai erkinio encefalito viruso sukeltas nervų sistemos uždegimas.
