Pasak URM, Lietuvos ambasadorius Rusijoje, pagerbdamas Antrojo pasaulio karo metu žuvusiųjų atminimą, gegužės 8 dieną drauge su kitais ES ambasadoriais padės gėlių prie Nežinomo kareivio kapo.
Dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje į Maskvą vykti atsisakė daugumos Vakarų valstybių vadovai, tačiau dauguma jų į minėjimą delegavo žemesnio rango pareigūnus, daugiausia – ambasadorius.
Latvija ir Estija patvirtino, kad gegužės 9 dieną jų valstybėms Maskvoje atstovaus ambasadoriai.
Du diplomatai iš skirtingų institucijų BNS sakė, kad Lietuva bus vienintelė ES valstybė, kuri nusprendė neatsiųsti net ambasadoriaus. Jungtinėms Valstijoms Maskvoje atstovaus ambasadorius Johnas Tefftas.
Premjeras Algirdas Butkevičiaus pirmadienį Vyriausybėje patvirtino, kad Lietuva dalyvauti gegužės 9 dieną renginiuose Maskvoje nedelegavo nieko.
„O kodėl mes turime deleguoti? Antro pasaulinio karo metu žuvusių žmonių lankymas įvyks gegužės 8 dieną Lietuvoje, o kas vyksta į Maskvą, aš manau, kiekvienas individualiai priima sprendimą.
Turiu pasakyti, kad Lietuvos valstybė nedalyvavo Antrajame pasauliniame kare ir tikrai mes elgiamės teisingai (kad nesiunčiame nė ambasadoriaus – red.past). Po karo mes 50 metų buvome okupuoti, kokie laisve ar demokratija mes galime džiaugtis ir minėti šią dieną, kaip kažkokią šventę? Jei būtų kita situacija po karo ir mūsų nebūtų okupavusi Rusija, tai tada būtų visai kiti vertinimai", – sakė premjeras.
R.Vilpišauskas: „Kraštutinė praktika“
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas BNS sakė, kad Lietuvos sprendimas nedeleguoti ambasadoriaus yra „kraštutinė praktika, kuri gana retai naudojama valstybiniuose santykiuose“.
„Tai parodo, kaip už užsienio politiką atsakingi Lietuvos pareigūnai vertina Rusijos vaidmenį visoje Europos saugumo architektūroje ir jos veiksmų Ukrainoje pobūdį. Šis vertinimas yra griežtesnis negu daugelio kitų ES šalių“, – sakė R.Vilpišauskas.
Pasak politologo, skirtingas valstybių narių atstovavimas Maskvoje rodo, kad „koordinacijos iš esmės nebuvo ir ES valstybės narės neturi vieningos pozicijos“.
R.Vilpišausko teigimu, trijose Baltijos šalyse Antrojo pasaulinio karo ir sovietinės okupacijos vertinimai yra panašūs, bet „ne kartą yra išsiskyrusios pozicijos dėl taktinių priemonių, kaip geriau dabar plėtoti santykius su Rusija“.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvoje iki 1953 metų dar vyko aktyvus partizaninis pasipriešinimas, vadinamas „karu po karo“. Lietuva 1990 metais pirmoji paskelbė atsiskyrimą nuo Sovietų Sąjungos.
Pergalės prieš nacistinę Vokietiją Antrajame pasauliniame kare 70-ųjų metinių minėjime Maskvoje planavo dalyvauti Graikijos premjeras Aleksis Cipras, taip pat Kinijos, Šiaurės Korėjos, Indijos, Pietų Afrikos Respublikos, Mongolijos, Kubos bei Vietnamo lyderiai.