Ekspertai perspėja, kad Lietuvai derėtų susirūpinti dėl didėjančio susipriešinimo tarp skirtingų tautybių gyventojų. Mokslininkai analizavo nuo 2010-ų metų iki šių metų vidurio užfiksuotus neapykantos nusikaltimus internete ir pastebėjo, kad nesantaikos kurstymo dėl tautybės atvejų skaičius žymiai išaugo ir net pralenkė ilgą laiką populiariausiais nepraustaburnių taikiniais buvusias seksualines mažumas.
„Jeigu spręsti pagal baudžiamąsias bylas, tai padaugėjo. Bendrai neapykantos kurstymo tautiniu pagrindu iškeltų bylų skaičius išaugo. Bendras bylų skaičius nuo 2011-ų sumažėjo, kai buvo pikas, tačiau būtent tautiniu pagrindu – išaugo. Sunku pasakyti, kodėl taip yra. Esama keleto versijų, vien jų tokia, kad tuo metu buvo daug įvairių publikacijų, susijusių su lenkų tautine mažuma“, – sako Lietuvos teisės instituto tyrėjas Mindaugas Lankauskas.
„Vienas iš propagandos tikslų yra kiršinti žmones tarpusavy, taip sukeliant sąmyšį, nepasitikėjimą savo valdžia, suteikiant kuo daugiau informacijos, kad žmonės jau nebežinotų, kas yra teisingi faktai, kas – ne. Galima pasakyti, kad šis tikslas yra gana puikiai įgyvendinamas“, – tikina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė Indrė Vareikytė.
Viešosios erdvės stebėtojai perspėja, kad nuo agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje pradžios nepelnyto priešiškumo sulaukia ir tautinės mažumos Lietuvoje – esą aprašant įvairius neigiamus įvykius bereikalingai imta minėti su konkrečia situacija nieko bendra neturinti žmonių tautybė, o taip esą skaldoma šalies visuomenė.
Viešosios erdvės stebėtojai perspėja, kad nuo agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainoje pradžios nepelnyto priešiškumo sulaukia ir tautinės mažumos Lietuvoje.
„Nacionalinis identitetas yra ta riba, kurią mes brėžiame tarp tokios psichologinės jausenos – „mes“ ir „jie“. Vienas variantas, kai mes sakome, kad „mes“, tai esame lietuviai, o „jie“ – tai lenkai rusai ir„ jie“ yra kažkuo skirtingi, kažkokie kitokie. Jeigu tokiu būdu mes brėžiame ribą, nedarome nieko kito, tiktai skaldome savo valstybę“, – teigia I.Vareikytė.
Pasak pašnekovės, Lietuvoje tai jaučiama labai stipriai, nes tam pasitelkiami ir politikai, ir nevyriausybinės organizacijos.
„Lietuvos ir, pvz., lenkų santykiai visada buvo viena iš labiausiai atakuojamų propagandos temų,. Bandoma parodyti, kad tie žmonės – tiek lenkai, tiek rusai – yra nepageidaujami, čia yra svetimi, neturėtų jaustis kaip Lietuvos piliečiai“, – kalba Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narė. I.Vareikytės žodžiais, taip nuolat bandoma parodyti, kad Lietuva labai blogai elgiasi su tautinėmis mažumomis, jas skriaudžia.
Lietuvos ir, pvz., lenkų santykiai visada buvo viena iš labiausiai atakuojamų propagandos temų, – kalba I.Vareikytės
Politologai pabrėžia, kad visuomenės skaldymas prasideda nuo mažų dalykų, kurie iš pradžių gali atrodyti visai nekalti. Siekiant užkirsti tam kelią, žiniasklaida ir politikai bei kiti vieši asmenys turėtų atsakingiau rinktis žodžius ir nenuteikinėti vienų tautinių grupių prieš kitas bei netapatinti visų vienos ar kitos tautybės žmonių su politikais ir jų programomis. Tačiau esą ne mažiau svarbu pripažinti, kad tos pačios valstybės piliečiai yra nuteikinėjami vieni prieš kitus ir imtis šią problemą kuo skubiau spręsti, o ne apsimesti, kad jokių grėsmių nėra.
„Sakyčiau, kad turbūt viena iš didžiausių klaidų Lietuvoj, bent jau mano supratimu, yra ta, kad aiškiai bijomasi įvardyt problemą – tiek lenkų, tiek rusų mažumos. Tada prasideda įvairūs pagražinimai, kurie užgožia visą dėmesį, ir prarandama problemos esmė. Tuomet, kai nežinai aiškios problemos, aiškaus tikslo, negali įvardyt reikiamo sprendimo“, – mano Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų instituto docentas Gediminas Kazėnas.
Politologas Nerijus Maliukevičius pastebi, kad Rusija dar praėjusio amžiaus dešimto dešimtmečio viduryje pradėjo kalbėti apie vadinamuosius tėvynainius užsienyje, todėl Lietuva turėtų aktyviau stengtis sukurti šioms kalboms atsvarą.
„Tas terminas kuria tam tikras atskirtis teritorijoje, regione. Ir visuomenių, ir valstybių uždavinys – kaip tik tas atskirtis naikinti ir šnekėti ne apie tėvynainius, o apie mūsų bendrapiliečius, mūsų tėvynainius ir pan. Viešo politinio kalbėjimo svarba dabar ypač išauga ir reikia eliminuoti tas dirbtines baimes“, – teigia politologas N.Maliukevičius.
Psichologas G. Chomentauskas tikina, kad supriešinti dvi tautybes yra didelė klaida ir gaila, jei tai vyksta Lietuvoje. „Tada, kai mes sakome, kad esame piliečiai – tos pačios pilies gyventojai – nėra tada svarbu, kas tu esi – ar lietuvis, ar lenkas, ar rusas – mes visi esame kartu“, – kalba psichologas.
Oficialiais duomenimis, Lietuvoje iš viso gyvena 154-ių tautybių atstovai. Gausiausias bendruomenes mūsų šalyje turi lenkai ir rusai – jie sudaro atitinkamai 7 ir 6 proc. visų Lietuvos piliečių.
