Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2021 08 24 /11:45

Lietuvai – Europos Tarybos kritika dėl elgesio su migrantais

Lietuva sulaukė Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės kritikos dėl elgesio su migrantais. Dunja Mijatovič laiške premjerei Ingridai Šimonytei išreiškė susirūpinimą dėl įstatymų, kuriais, jos teigimu, apribojamos teisės siekti politinio prieglobsčio. Ministrė pirmininkė kritiką atmeta – jos teigimu, Lietuva turėjo imtis griežtų priemonių kovoti su Baltarusijos režimo „hibridine ataka“, o daugelis migrantų atvyko siekdami ekonominių tikslų.
Dunja Mijatovič
Dunja Mijatovič / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Principai ir vertybės

D.Mijatovič viešai paskelbtame laiške teigia, kad Lietuvos įstatymai „panaikina svarbius saugiklius prieglobsčio procedūroje“.

„Tai gali sukelti grėsmę negrąžinimo principui ir teisei į veiksmingą teisinę gynybą, taip pat paveikti pažeidžiamų asmenų padėtį“, – teigė ji.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisarės laišką I.Šimonytei galite skaityti čia.

Komisarė taip pat pažymėjo, kad tai, kaip apgyvendinami naujai atvykę prieglobsčio prašytojai ir migrantai, gali tapti panašu į de facto sulaikymą. Be to, ji atkreipia dėmesį į teisiškai netvarkingus asmenų, pabandžiusių nelegaliai patekti į Lietuvą, sugrąžinimus į Baltarusiją.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rūdninkų stovykloje migrantai laukia sprendimo dėl prieglobsčio
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rūdninkų stovykloje migrantai laukia sprendimo dėl prieglobsčio

Savo laiške komisarė klausia premjerės, kaip Vyriausybė ketina užtikrinti, kad atsakas į iššūkius prie Lietuvos sienos nesikirstų su jos įsipareigojimais dėl žmogaus teisių – įskaitant tai, ar įstatymo pataisos bus pakeistos taip, kad teisės aktai visiškai atitiktų minėtus įsipareigojimus.

D.Mijatovič savajame laiške visgi pabrėžė, kad smerkia bet kokius šalių – priklausančių Europos Tarybai ar ne – bandymus „aktyviai raginti pažeidžiamus asmenis kirsti sienas, žinant, kad jie taip paliekami humanitarinės krizės sąlygomis“.

Tačiau komisarė pridūrė, kad ET šalių narių „vienintelis tinkamas atsakas“ – „reaguoti į tokius veiksmus gerbiant humanitarizmo ir žmogaus teisių principus bei vertybes, kurioms jos yra įsipareigojusios“.

Komisarė ypač ragina Vyriausybę pasirūpinti, kad nebūtų vykdomi (migrantų) grąžinimai į Baltarusiją ar kitas šalis, tokių veiksmų nelydint saugikliams, susijusiems su negrąžinimu ir kolektyviniais išsiuntimais.

„Esu susirūpinusi, kad naujai priimti įstatymai leistų pažeidžiamiems žmonėms, tokiems kaip nelydimi mažamečiai, kankinimų ir prekybos žmonėmis aukos, taikyti pagreitintas procedūras, neatkreipiant dėmesio į jų specifinę situaciją“, – rašoma D.Mijatovič laiške, paskelbtame oficialiame Tarybos puslapyje.

„Hibridinė ataka“

I.Šimonytė savo atsakyme kritiką atmeta, nors ir mandagiai, bei kartoja Vyriausybės poziciją apie Minsko režimo veiksmus. Ministrės pirmininkės atsakymą D.Mijatovič galite skaityti čia.

„Yra pagrindo teigti, kad Baltarusijos pareigūnai skatina migrantų gabenimą.

Baltarusijos režimas leidžia ir skatina migrantus legaliai atvykti į Baltarusiją ir tada remia nelegalų Baltarusijos sienos su ES kirtimą“, – savo atsakyme rašo I.Šimonytė, kuri pakartoja oficialią Vilniaus poziciją, esą naujausi migrantų srautai yra Baltarusijos režimo „hibridinė ataka“.

Lietuva iš pradžių priimdavo visų migrantų, neteisėtai kirtusių sieną, prieglobsčio prašymus ir juos apgyvendindavo – tai buvo argumentuojama tarptautiniais įsipareigojimais. Visgi gerokai išaugus jų srautui migrantai nuo rugpjūčio jau apgręžiami, o prašymai priimami tik oficialiuose sienos kirtimų punktuose.

I.Šimonytė teigia, kad tai nepažeidžia Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų.

„Irako, Afrikos ar kitų trečiųjų šalių piliečiams nėra jokių objektyvių grėsmių Baltarusijoje. Apklausiami laikinuose priėmimo centruose dauguma jų atskleidžia, kad atvyko į Europą dėl ekonominių tikslų ir organizuotais kanalais“, – teigiama Lietuvos premjerės atsakyme.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Ingrida Šimonytė

Tuo pačiu ji pabrėžia, kad Lietuva vis viena gerbia jų teises bei humanitarinius įsipareigojimus, nepriklausomai nuo šių žmonių statuso, ir įveikti migrantų krizę mėginama geriausiai, kaip tik įmanoma.

„Jokia žmogaus teisė negali tapti mažiau svarbi nei politiniai ar geopolitiniai vertinimai“, – pabrėžia I. Šimonytė.

Ji teigia, kad komisarės minimos įstatymo pataisos buvo priimtos siekiant neleisti Baltarusijos režimui išnaudoti pabėgėlio statuso tvarkos, o pažeidžiamoms žmonių grupėms išlieka galimybė pasiprašyti prieglobsčio neteisėtai kirtus sieną. Lietuva užtikrina tiek negrąžinimo principo, tiek būtinybės užtikrinti veiksmingą gynybą laikymąsi.

Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija jau pateko per 4,1 tūkst. migrantų. Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.

Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.

Europos Taryba yra tarptautinė organizacija, besirūpinanti žmogaus teisių ir laisvių laikymusi per įvairias konvencijas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs