2015 09 09 /10:55

Lietuvai greičiausiai teks priglausti 1105 pabėgėlius

Europos Sąjungą krečiant pabėgėlių krizei, valstybėms narėms siūloma priglausti 160 tūkst. žmonių iš karinių konfliktų apimtų šalių, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude'as Junckeris. Lietuvai siūloma papildomai priglausti 780 asmenų. Mūsų šalis jau yra įsipareigojusi priimti 325 pabėgėlius. „Svarbiausias prioritetas šiandien yra atsakas į pabėgėlių krizę“, – pažymėjo pareigūnas, o vėliau pridūrė, kad tai yra „humaniškumo ir žmogiškojo orumo reikalas“.
Pabėgėliai Europoje
Pabėgėliai Europoje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

BNS diplomatinių šaltinių teigimu, siūloma į Lietuvą perkelti 351 žmogų iš Vengrijos, 328 – iš Graikijos, 101 – iš Italijos. Daugiausia tai turėtų būti pabėgėliai iš Sirijos, Irako ir Eritrėjos.

Siūloma į Lietuvą perkelti 351 žmogų iš Vengrijos, 328 – iš Graikijos, 101 – iš Italijos.

Kaip šiomis dienomis skelbė užsienio žiniasklaida, procentinė kvotų dalis Baltijos ir kai kurioms Pietų Europos šalims atrodo sumažinta daugiau negu perpus, tačiau dėl to kitos šalys (Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Lenkija) turėtų priimti daugiau prieglobsčio ieškotojų. Estija esą turėtų priimti 373, Latvija – 526 pabėgėlius. Pagal naująjį planą, Vokietijai esą tektų 31 443, Prancūzijai – 24 031, Ispanijai – 14 931, o Lenkijai – 9 287 žmonės.

Anksčiau Briuselis siūlė paskirstyti 40 tūkst. prieglobsčio prašytojų, bet valstybių lyderiai susitarė tik dėl 32 tūkst. žmonių. Lietuva tuomet įsipareigojo per dvejus metus priimti 325 pabėgėlius – 255 iš Italijos ir Graikijos, dar 70 – iš trečiųjų šalių, tikriausiai Turkijos. Vidurio ir Rytų Europos šalys iki šiol priešinosi privalomoms kvotoms dėl pabėgėlių perskirstymo.

Iš viso, pagal naująjį planą, ES narėms siūloma per dvejus metus perkelti 160 tūkst. žmonių. Taip J.C.Junckeris pareiškė trečiadienį Strasbūre, kur Europos Parlamente (EP) pristatė savo pirmą metinį pranešimą apie padėtį Sąjungoje.

„Baimė nepadeda niekam“

„Mes siūlome perkelti ne 40 tūkst. ir ne 120 tūkst., bet iš viso 160 tūkst. žmonių“, – teigė jis ir pakvietė ES valstybes nares pritarti šiam planui kitą savaitę vyksiančioje vidaus reikalų ministrų taryboje. „Žiema artėja. Ar tikrai norime, kad šeimos miegotų traukinių stotyse Budapešte?“ – retoriškai klausė J.C.Junckeris ir įspėjo, kad tai, kas dabar vyksta Sirijoje, rytoj gali persikelti į Ukrainą.

Komisijos vadovo žodžiais, skaičiai apie karinių konfliktų siaubiamas šalis paliekančius žmones yra įspūdingi ir bauginantys. „Bet dabar – laikas ne baimei, o ryžtingiems ir suderintiems ES, valstybių narių ir institucijų veiksmams“, – ragino jis ir pažymėjo, kad atėjo „laikas veikti ir suvaldyti pabėgėlių krizę“.

Anot J.C.Junckerio, Europa „yra žemynas, kur kone kiekvienas tam tikru metu buvo pabėgėlis“, todėl turėtų puikiai žinoti ir niekada nepamiršti, kodėl suteikti priegblobstį pabėgėliams taip svarbu.

Pastarosiomis savaitėmis ES narės esą daugiausia kaltino viena kitą darant nepakankamai, kad sumažintų krizę, ar imantis netinkamų priemonių. „Baimė nepadeda niekam. Kaltinimai vienas kitam nepadeda pabėgėliams“, – aiškino pareigūnas.

Be to, EK siūlo įkurti nepaprastąjį pagalbos fondą, kuriame galėtų būti sukaupta 1,8 mlrd. eurų pabėgėliams padėti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./EK vadovas Jeane'as Claude'as Junckeris
AFP/„Scanpix“ nuotr./EK vadovas
Jeane'as Claude'as Junckeris

EK pirmininko kalbą, kurios didžiumą jis perskaitė angliškai, dažnai nutraukdavo europarlamentarų komentarai, į kuriuos jis atsakydavo šmaikščia replika arba prašymu netrukdyti, ir plojimai.

Planuota, kad J.C.Junckeris apžvelgs per metus nuo pastarųjų EP rinkimų ir naujos kadencijos EK darbo pradžios pasiektus rezultatus, laukiančius iššūkius, rengiamus svarbius politinius projektus ir ilgalaikę Europos integracijos viziją. Bet vienam aukščiausių ES pareigūnų daugiausia teko kalbėti apie šių dienų aktualijas – Europą apėmusią pabėgėlių krizę ir atsaką į ją: kaip perskirstyti tūkstančius atvykėlių ir taip palengvinti Italiją, Graikiją bei Vengriją užgulusią naštą, kokiomis taisyklėmis dėl prieglobsčio ES bus vadovaujamasi. Po kalbos numatyta diskusija su europarlamentarais. Ketvirtadienį šie turėtų balsuoti dėl pasiūlymų, kaip elgtis su didžiuliu pabėgėlių srautu.

Ši kalba yra svarbi EK veiklos priežiūros, kurią vykdo EP, dalis. Esminius ES politinius klausimus ir ateities iššūkius Komisijos vadovas europarlamentarams pristato nuo 2010-ųjų. Bet šiemet yra kiek kitaip – pirmą kartą pranešimą pristato EP išrinktas EK pirmininkas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų