Didžiausia grėsmė – iš Rusijos
Vyriausybės 2021 m. veiklos ataskaitoje rašoma, kad globali ir regioninė saugumo aplinka išlieka dinamiška ir kompleksiška, o stiprėjantis autoritarinių valstybių veikimas prieš demokratines valstybes daro saugumo aplinką vis sunkiau prognozuojamą.
Didžiausia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui išlieka didėjantis Rusijos valdžios autoritarizmas, agresyvumas ir ryžtas imperialistines ambicijas įgyvendinti ir karinėmis bei nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis.
Autoritarinio Baltarusijos politinio režimo priešiškumas, vykdoma hibridinė ataka dirbtinai sukeliant neteisėtų migrantų antplūdį bei kitos provokacijos prieš Lietuvą, kitas regiono valstybes ir ES didina nenuspėjamumą ir kelia naujų saugumo grėsmių.
Kinijos pozicijų Europoje stiprinimas daugiausiai kuriant ekonominę ir technologinę priklausomybę, taip pat privataus kiniško verslo naudojimas šnipinėjimui Lietuvos nacionaliniam saugumui kelia papildomų grėsmių.
Didžiausia grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui išlieka didėjantis Rusijos valdžios autoritarizmas, agresyvumas ir ryžtas imperialistines ambicijas įgyvendinti ir karinėmis bei nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis
Konvencinės karinės grėsmės
Didžiausią konvencinę karinę grėsmę Lietuvai kelia Rusija ir jos karinis potencialas. Rusijos karinės operacijos prieš Sakartvelą 2008 m. ir Ukrainą 2014 m., pajėgų dislokavimas Sirijoje, Kalnų Karabache, kituose konfliktų regionuose ir 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusi plataus masto karinė agresija prieš Ukrainą rodo, kad Kremlius vis labiau pasirengęs politinių tikslų siekti karinėmis priemonėmis ir Maskva geba greitai ir efektyviai panaudoti karines priemones siekdama valdančiojo režimo interesų, jeigu įvertina, kad žengusi šį žingsnį nepatirs nepriimtinų nuostolių.
2021 m. pabaigoje pareiškusi ultimatyvius reikalavimus NATO ir JAV ir ėmusis vienašališkos agresijos karinių priemonių Ukrainoje, Maskva siekia sukurti įtakos zoną, kurioje galėtų riboti NATO šalių karinę veiklą, įgyti veto teisę dėl tolesnės Aljanso plėtros, gynybinių pajėgumų stiprinimo Lietuvoje ir kaimyninėse NATO šalyse.
Vykstantys Rusijos ginkluotųjų pajėgų plėtros procesai atsispindi ir Kaliningrado srityje. Stiprindama čia dislokuotą karinę grupuotę, Rusija kuria Lietuvos kaimynystėje atkirtimo ir izoliavimo efektą.
Vykstantys Rusijos ginkluotųjų pajėgų plėtros procesai atsispindi ir Kaliningrado srityje. Stiprindama čia dislokuotą karinę grupuotę, Rusija kuria Lietuvos kaimynystėje atkirtimo ir izoliavimo, vadinamąjį A2/AD (angl. Anti-Access/Area Denial), efektą, kuriuo būtų siekiama maksimaliai apriboti NATO pajėgų atvykimo ir veikimo galimybes kilus konfliktui. Kaliningrado srityje Rusija išlaiko taktinio branduolinio ginklo pajėgumus.
Rusija tęsia intensyvią karinę veiklą šalia Lietuvos sienos (ties Kudirkos Naumiesčiu) esančiame Dobrovolsko poligone, kuriame treniruojasi Kaliningrade dislokuoto 11-ojo armijos korpuso padaliniai ir Baltijos laivyno jūrų aviacijos orlaiviai. Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalinių aktyvumas pasienyje neigiamai veikia Lietuvos saugumo aplinką, taip pat didina incidentų riziką.
Užmaskuotos karinės ir žvalgybos priemonės
2021 m. Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos išliko pagrindine žvalgybine grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Aktyviausiai Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla Lietuvos atžvilgiu vykdoma iš Rusijos teritorijos.
Praėjusiais metais Rusijos tarnybos toliau rinko kariniam planavimui reikalingą informaciją: plataus spektro duomenis apie Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą, šalies ir NATO šalių karines pajėgas Lietuvoje bei kitus duomenis, susijusius su strateginės reikšmės objektais.
Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybas domina tiek įslaptinta, tiek neįslaptinta informacija, o žvalgybinės informacijos poreikiams užtikrinti naudojami skirtingi žvalgybos informacijos rinkimo būdai.
Nors COVID-19 pandemija ir jos valdymo priemonės vis dar ribojo Rusijos agentūrinės žvalgybos mastą iš Rusijos teritorijos, techninėmis priemonėmis ir kibernetiniu šnipinėjimu ir toliau naudotasi intensyviai.
Rinkdamos žvalgybinę informaciją užsienyje, Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos naudojasi ir kitomis Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalimis, su kuriomis bendradarbiaudama Rusija turi galimybę ne tik užpildyti savo žvalgybos spragas, bet ir maskuoti žvalgybinę veiklą.
Priešiškų valstybių žvalgybos domisi ir asmenimis, kurie neturi prieigos prie įslaptintos informacijos ar neina aukštų pareigų.
2021 m. svarbiausia Rusijos sąjungininkė vykdant žvalgybą prieš Lietuvą išliko Baltarusija, kurios žvalgybos ir saugumo tarnybos toliau aktyviai bendradarbiauja su Rusijos žvalgyba ir prireikus užtikrina paramą Rusijos operacijoms Baltarusijos teritorijoje. Tarp pagrindinių Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų verbavimo taikinių išlieka asmenys, vykstantys į Rusiją ar Baltarusiją ir turintys galimybę nuolat lankytis šiose valstybėse. Prioritetas teikiamas tiems asmenims, kurie dėl galimų sąsajų su Rusija ar Baltarusija ir ideologinių motyvų galėtų būti lojalūs šių valstybių režimams.
Priešiškų valstybių žvalgybos domisi ir asmenimis, kurie neturi prieigos prie įslaptintos informacijos ar neina aukštų pareigų. Tokie asmenys naudojami informacijai apie Lietuvos kariuomenės infrastruktūrą ir kitus strategiškai svarbius objektus rinkti, Rusijai naudingai propagandai skleisti Lietuvos interneto tinklalapiuose, socialinių tinklų grupėse ir spaudoje.
Grėsmės euroatlantinės bendrijos vienybei
Didžiausią grėsmę euroatlantinės bendrijos vienybei kelia Rusijos mėginimai silpninti NATO ir ES, priešintis jų plėtrai, stiprinti sąjungininkų tarpusavio prieštaravimus. Tai lemia Kremliaus užsienio politikos ambicijos ir grėsmių samprata.
2021 m. liepos 2 d. atnaujintoje Rusijos nacionalinio saugumo strategijoje teigiama, kad NATO karinis potencialas ir veikla yra pagrindinė karinė grėsmė Rusijai. Naujojoje strategijoje neliko ankstesnių užuominų apie Rusijos siekius bendradarbiauti su NATO, ES ir JAV „formuojant euroatlantiniame regione atvirą kolektyvinio saugumo sistemą“, „harmonizuojant integracinius procesus Europoje ir posovietinėje erdvėje“, stiprinant „visaavertę partnerystę su JAV, sutampančių interesų pagrindu“.
Jų vietą užėmė konfrontaciniai teiginiai, pabrėžiantys Rusijos apsisprendimą ginti savo interesus bet kokiomis priemonėmis.
2021 m. rudenį Rusija pradėjo agresyviai šantažuoti NATO, demonstruodama pasirengimą įsiveržti į Ukrainą ir imtis kitų NATO saugumą neigiamai paveiksiančių „karinių-techninių priemonių“.
Šiais reikalavimais Kremlius bando paversti NATO neveiksnia, priklausančia nuo Rusijos sprendimų, negalinčia apginti Centrinės ir Rytų Europos valstybių, kurios taptų regione kariniu požiūriu dominuojančios Maskvos protektoratu.
Maskva paviešino reikalavimus NATO ir JAV, kuriais siekiama: 1) priversti Aljansą įsipareigoti nepriimti į organizaciją Ukrainos ir Sakartvelo; 2) derinti NATO plėtrą su Rusija; 3) atitraukti NATO šalių karinius pajėgumus iš valstybių, kurios tapo NATO narėmis po 1997 m.; 4) nerengti didesnių nei brigados mokymų ir neplėtoti kitos karinės veiklos sutartoje teritorijoje Rusijos kaimynystėje; 5) nedislokuoti artimojo ir vidutinio nuotolio antžeminio bazavimo raketų teritorijose, iš kurių jos galėtų pasiekti taikinius Rusijoje; 6) nevykdyti jokios karinės veiklos Ukrainos, kitų Rytų Europos, Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos valstybių teritorijose.
Šiais reikalavimais Kremlius bando paversti NATO neveiksnia, priklausančia nuo Rusijos sprendimų, negalinčia apginti Centrinės ir Rytų Europos valstybių, kurios taptų regione kariniu požiūriu dominuojančios Maskvos protektoratu. Demonstruodama ryžtą šiuos tikslus pasiekti bet kokia kaina, Maskva galiausiai prieš Ukrainą pradėjo karinę agresiją.
Nestabilumas regione ir pasaulyje
Per 2021 m. augusi regione įtampa dėl Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų ir Kryme, iš atviro ir palaipsniui didinto karinio spaudimo 2022 m. virtusi karine agresija prieš Ukrainą, iš esmės keičia saugumo situaciją regione ir meta iššūkį įprastinei pasaulinei jėgų pusiausvyrai ir teisės normomis grįstiems tarptautiniams santykiams.
Sustiprėjusios antivakarietiškos tendencijos matomos ir 2021 m. atnaujintoje Rusijos nacionalinio saugumo strategijoje, kurioje Kremlius socialinius neramumus tiek šalies viduje, tiek kaimyninėse valstybėse vertina kaip Vakarų politinio ir ekonominio spaudimo Rusijai rezultatą.
Didėja Baltarusijos režimo keliama grėsmė Lietuvos ir kitų regiono valstybių saugumui. Aliaksandro Lukašenkos pasirinkta valdžios išsaugojimo strategija – didelis nestabilumo šaltinis regione tiek dėl žmogaus teises paminančių represijų prieš savo piliečius, tiek dėl asimetrinių spaudimo kaimyninėms valstybėms priemonių.
Baltarusijos režimo organizuota migracijos krizė Lietuvos ir kitų kaimyninių ES šalių pasienyje prisidėjo prie Rusijos siekio didinti Vakarų šalių saugumo problemas, sukėlė papildomų ne tik ES išorės sienų , bet ir vidaus saugumo bei prieglobsčio sistemos veikimo iššūkių.
Su ES valstybėmis konfrontuojantis Minskas tapo dar labiau priklausomas nuo Maskvos. Ši priklausomybė galiausiai pasireiškė Rusijos vykdoma karine agresija ir iš Baltarusijos teritorijos, o Baltarusija tapo agresijos dalyve.
Pekinas siekia atgrasyti kitas valstybes nuo panašių sprendimų, todėl labai tikėtina, kad Lietuvą bus bandoma spausti toliau, taip didinant rizikas šalies politiniam ir ekonominiam saugumui.
Kinijos užsienio politika globaliu mastu tapo dar agresyvesnė. 2021 m. Kinija stiprino karinį bei politinį spaudimą Taivanui, didino įtaką Pietų Kinijos jūroje bei Centrinėje Azijoje. Kinija mezgė ryšius su valdžią Afganistane perėmusiu Talibanu, taip pat plėtė bendradarbiavimą su kitais autoritariniais režimais, tokiais kaip Rusija ir Baltarusija.
Kinijos ir JAV santykiams išlikus įtemptiems, Pekinas siekė mažinti Vašingtono įtaką Europoje, keldamas ES strateginės autonomijos idėją. Svarbius klausimus Europoje Kinija siekė spręsti dvišališkai arba naudodamasi tarptautiniais formatais, kuriuose ji dominuoja, pavyzdžiui, 17+1 bendradarbiavimo platforma.
2021 m. vasarą, siekdamas daryti įtaką Lietuvos sprendimui šalyje įsteigti Taivaniečių atstovybę, Kinijos režimas Lietuvai pradėjo taikyti beprecedentį politinį, ekonominį ir informacinį spaudimą. Pekinas siekia atgrasyti kitas valstybes nuo panašių sprendimų, todėl labai tikėtina, kad Lietuvą bus bandoma spausti toliau, taip didinant rizikas šalies politiniam ir ekonominiam saugumui.
Lietuvoje aktyvėja radikalūs dešinieji ekstremistai
2021 m. terorizmo grėsmės lygis Lietuvoje išliko žemas. 2021 m. organizuotų islamistinio terorizmo rėmėjų grupių Lietuvoje nebuvo nustatyta. Teroristinės organizacijos, veikiančios užsienyje, negrasino Lietuvai teroristiniais aktais. 2021 m. radikalizmo tendencijų Lietuvos musulmonų bendruomenėje nefiksuota.
Teroristinės organizacijos, veikiančios užsienyje, negrasino Lietuvai teroristiniais aktais. 2021 m. radikalizmo tendencijų Lietuvos musulmonų bendruomenėje nefiksuota.
Pavienių islamistinės ideologijos radikalizuotų asmenų, nesusijusių su užsienio teroristinėmis organizacijomis, teroro aktų grėsmė Europoje vis dar didelė. 2021 m. per psichikos problemų turinčio asmens smurtinį išpuolį Norvegijoje, turėjusį teroro akto požymių, nukentėjo ir Lietuvos pilietė. Išlieka rizika, kad Lietuvos piliečiai užsienyje gali tapti atsitiktinėmis teroristinių išpuolių aukomis.
Labai tikėtina, kad artimiausioje perspektyvoje islamistinio terorizmo grėsmė Lietuvoje išliks maža. Lietuva islamistinėms teroristinėms organizacijoms, jų rėmėjams yra ne taikinys, o tranzito į Vakarų šalis valstybė.
Jeigu Baltarusijos režimo organizuota neteisėta migracija iš konfliktų regionų per Europos rytines sienas taptų nuolatiniu reiškiniu, galimo teroristų tranzito per Lietuvą rizika didėtų. Dėl islamistinių teroristų propagandos, prieinamos internete, išlieka rizika, kad pavieniai asmenys, gyvenantys Lietuvoje, gali radikalizuotis.
Lietuvoje taip pat gyvena kelios dešimtys asmenų, aktyviai skleidžiančių vienos iš radikaliausių dešiniojo ekstremizmo ideologijos – akceleracionizmo – propagandą skaitmeninės komunikacijos platformose.
Lietuvoje taip pat gyvena kelios dešimtys asmenų, aktyviai skleidžiančių vienos iš radikaliausių dešiniojo ekstremizmo ideologijos – akceleracionizmo – propagandą skaitmeninės komunikacijos platformose. Kai kurie iš jų savo ideologines nuostatas pradeda platinti ir viešosiose vietose bei per protesto akcijas.
Patys aktyviausi akceleracionizmo rėmėjai kryptingai siekia radikalizuoti paauglius, o jau radikalizuotuosius skatina neapsiriboti diskusijomis internete ir pradėti realią veiklą.
Dešinieji ekstremistai bandė pasinaudoti ir migrantų krize. Kelios iniciatyvos organizuoti patruliavimą pasienyje nutrūko pradinėse stadijose. Jas surengti planavę asmenys ketino ieškoti sieną kirtusių asmenų ir prieš juos naudoti smurtą. Taip pat kai kurių Europos valstybių dešiniųjų ekstremistų naudojamuose informaciniuose ištekliuose paskelbti raginimai vykti į Lietuvos ir Baltarusijos pasienį.
Dešinieji ekstremistai bandė pasinaudoti ir migrantų krize. Kelios iniciatyvos organizuoti patruliavimą pasienyje nutrūko pradinėse stadijose. Jas surengti planavę asmenys ketino ieškoti sieną kirtusių asmenų ir prieš juos naudoti smurtą.
Lietuvos dešiniųjų ekstremistų diskusijų grupėse platinamos savadarbių ginklų ir sprogmenų gamybos instrukcijos, kovos menų bei karo taktikos literatūra ir didelio masto teroro aktus įvykdžiusių dešiniųjų ekstremistų manifestai.
Tokios tendencijos rodo, kad dešiniųjų ekstremistų veikla išlieka rizikos veiksniu valstybės saugumui, ir neatmestina, kad artimoje perspektyvoje bus bandymų surengti teroro aktą prieš tautines ir religines mažumas, pabėgėlius, žmogaus teisių srityje veiklą vykdančius valstybės tarnautojus ar visuomenininkus.
Populiarėja COVID-19 pandemijos skatinamos radikalios ideologinės nuostatos ir destruktyvios sąmokslo teorijos ir didėja pavienių asmenų ar asmenų grupių, neigiančių valstybės institucijų veiklos teisėtumą, aktyvumas.
Protesto akcijomis naudojasi rusų propaganda
Lietuvos gyventojai 2021 m. toliau susidūrė su intensyviu priešiškos informacijos srautu, kurį sudarė ir pavienės melagingos naujienos, ir ilgą laiką tikslingai platinami prieš Lietuvą nukreipti naratyvai, siekiantys sumenkinti Lietuvos, jos institucijų ir sąjungininkų reputaciją ir susilpninti visuomenės pasitikėjimą.
Minsko režimui sukėlus migrantų krizę, organizuota didelio masto Rusijos ir Baltarusijos propagandos kampanija prieš Lietuvą, Lenkiją ir kitas regiono valstybes. Rusijos ir Baltarusijos propagandinė produkcija migrantų krizės tematika pasižymi karą ir neapykantą kurstančia retorika, kurios buvo gausu ne tik pačių propagandistų, bet ir jų kalbinamų režimų pareigūnų pareiškimuose.
Rusijos propagandistus visada domina Vakarų valstybėse vykstančios didelio masto protesto akcijos, kurias jie bando pateikti kaip demokratinių santvarkų žlugimo įrodymą.
Įvykusių protesto akcijų organizatoriai paramos Kremliaus ir jo sąjungininkų režimams atvirai nereiškia, tačiau didžioji dalis jų savo pareiškimuose atkartoja prokremliškų propagandistų vartojamus terminus, naratyvus ir sąmokslo teorijas.
Apie 2021 m. rugpjūčio 10 d. riaušėmis pasibaigusią protesto akciją Vilniuje reportažus parengė didžiausią auditoriją turintys Rusijos ir Baltarusijos televizijos kanalai, naudodami neramumus fiksavusių prokremliškų politinių marginalų ir destruktyvių sąmokslo teorijų rėmėjų vaizdo medžiagą ir demonstratyviai transliuodami šių asmenų sakomus įžeidimus bei necenzūrinę leksiką.
Įvykusių protesto akcijų organizatoriai paramos Kremliaus ir jo sąjungininkų režimams atvirai nereiškia, tačiau didžioji dalis jų savo pareiškimuose atkartoja prokremliškų propagandistų vartojamus terminus, naratyvus ir sąmokslo teorijas, pvz., ginčija Lietuvos suverenumą ar teigia, kad pabėgėlių krizę lėmė NATO valstybių karinės operacijos Vidurio Rytuose.
Prieš Lietuvą ir kitas Vakarų valstybes Rusijos vykdomose propagandos kampanijose dalyvauja ir žvalgybos tarnybos, kurios slaptomis priemonėmis platina propagandą užsienio interneto tinklalapiuose, socialinių tinklų grupėse ir spaudoje.
Prieš Lietuvą tokią veiklą ne vienerius metus vykdo Rusijos federalinė saugumo tarnyba, organizuojanti propagandinių straipsnių viešinimą Lietuvoje veikiančiuose informaciniuose ištekliuose. Rusijos federalinės saugumo tarnybos pareigūnai siekia nuslėpti savo sąsajas su platinama produkcija, todėl iš anksto parengtus straipsnius perduoda per patikimus tarpininkus.
Dažniausiai Rusijos federalinės saugumo tarnybos parengti straipsniai skelbiami prokremliškų politinių marginalų ir sąmokslo teorijų platintojų valdomuose interneto portaluose, taip pat pasienio savivaldybėse veikiančiose ar į rusakalbę auditoriją orientuotose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. FSB Lietuvoje taip pat kuria propagandinius interneto tinklalapius lietuvių kalba.
Agresyvią kampaniją pradėjo Kinija
Po to, kai 2021 m. vasarą Lietuva paskelbė apie ketinimą įsteigti Taivaniečių atstovybę, prieš ją Kinija pradėjo itin agresyvią informacinę kampaniją. Valstybinėje žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose Kinija skleidė Lietuvai priešiškus naratyvus.
Buvo siekiama pabrėžti tariamą Lietuvos užsienio politikos priklausomybę nuo JAV, pateikti Lietuvos veiksmus kaip prieštaraujančius bendroms tendencijoms ES, bauginti, kad dėl savo sprendimų Lietuva sulauks bausmės ir bus izoliuota tarptautinėje erdvėje.
Kinija taip pat aktyviai skleidė dezinformacinio pobūdžio turinį, pavyzdžiui, tvirtino, kad Lietuva, siekdama sureguliuoti Baltarusijos sukeltą neteisėtos migracijos krizę, pažeidžia žmogaus teises, taip pat kaltino mūsų valstybę Holokausto vykdymu per Antrąjį pasaulinį karą.
Labai tikėtina, kad artimiausioje perspektyvoje Kinija tęs prieš Lietuvą informacinę kampaniją, siekdama, kad tarptautinėje erdvėje Lietuvos politika būtų vertinama kuo kritiškiau.
Kibernetinės grėsmės
Priešiškų valstybių koordinuojamos programišių grupuotės 2021 m. išliko pagrindine grėsme Lietuvos informacinių sistemų saugumui. Iš jų Rusijai priskiriamų kibernetinių šnipinėjimo grupuočių veikla buvo dažniausiai aptinkama ne tik Lietuvos informaciniuose tinkluose, bet ir pasauliniu mastu.
Nors kenkėjiška kibernetinė veikla prieš Lietuvos institucijas ir organizacijas fiksuojama nuolatos, tačiau ji suintensyvėja reaguojant į Lietuvoje ir plačiau – NATO ar ES – vykstančius geopolitinius įvykius.
Lietuvos kibernetinėje erdvėje šios grupuotės vykdė kibernetinę žvalgybą, ieškojo pažeidžiamų vietų Lietuvos aukščiausios valdžios, užsienio politiką ir nacionalinį saugumą užtikrinančiose institucijose bei šalies kritinės svarbos infrastruktūros objektuose.
Kinija 2021 m. prieš Lietuvą vis aktyviau naudojo kibernetinius pajėgumus, taip pat nuosekliai didino kibernetinio šnipinėjimo Lietuvoje mastą. Kinijos siekis intensyvinti kibernetinės žvalgybos pajėgumų veiklą prieš objektus Lietuvoje vertinamas kaip grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Pagrindinė valstybinių kibernetinių pajėgumų užduotis – surinkti tikslinę karinę, politinę informaciją iš oponentų informacinių sistemų. Atliekant šią užduotį siekiama nepastebimai patekti į tikslinės organizacijos informacinę sistemą ir ilgą laiką joje rinkti dominančią informaciją.
Tačiau pastaraisiais metais stebimi ir kitokie valstybinių kibernetinių šnipinėjimo grupuočių veikimo būdai – kai taikiniai pasiekiami ne tiesiogiai, o per trečius asmenis, arba nepastebima veikla keičiama destruktyviomis atakomis. Pastaraisiais metais taip pat mažėja skirtis tarp valstybinių kibernetinių pajėgumų ir kriminalinio pasaulio programišių vykdomos veiklos.
Siekdamos užmaskuoti savo veiklą, priešiškos valstybės naudoja tiek žmogiškuosius kriminalinio pasaulio išteklius, tiek jų įrankius, tokius kaip išpirkos reikalaujanti programinė įranga.
Siekdamos užmaskuoti savo veiklą, priešiškos valstybės naudoja tiek žmogiškuosius kriminalinio pasaulio išteklius, tiek jų įrankius, tokius kaip išpirkos reikalaujanti programinė įranga (angl. ransomware).
Dideles atakas 2021 m. surengusios kriminalinės grupuotės taip pat siūlo savo įrankius, infrastruktūrą ir vykdytojus kaip mokamą paslaugą. Todėl nustatyti, kas buvo tikrieji atakos rengėjai ir vykdytojai, darosi vis sudėtingiau. Kriminalinio pasaulio programišiai atakų taikiniais rinkosi vis svarbesnį vaidmenį valstybių veikloje atliekančias organizacijas, o programišių operacijų mastas augo, todėl, kad ir kas būtų kibernetinių atakų vykdytojai ar sumanytojai, jos tampa vis didesne grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Ekonomikos ir ūkio pažeidžiamumas
Energetikos ištekliai ir toliau – vienas iš svarbiausių Rusijos geopolitinio poveikio įrankių bei pajamų šaltinių, o šio įrankio poveikį sustiprino 2021 m. didėjusios energetikos išteklių kainos.
Energetikos išteklių brangimą lėmė po pandemijos atsigavusios ekonomikos, jų paklausa Rytų ir Pietryčių Azijoje ir Rusijos agresyvi energetinė politika, kai buvo sumažintas dujų eksportas į Europą.
2021 m. viduryje Rusijos koncernas „Gazprom“ iki kontraktuose numatyto minimumo sumažino į Europos rinką ir gamtinių dujų saugyklas tiekiamų gamtinių dujų kiekį. Mažiau nei įprastai gamtinių dujų buvo realizuota ir momentinių sandorių (angl. spot) rinkoje.
Rusijos koncernas „Gazprom“ taip pat manipuliavo gamtinių dujų tiekimu „Jamalas–Europa“ dujotiekiu, gamtinių dujų tranzitu per Ukrainą.
Situaciją rinkoje aštrino ir Baltarusijos politinės vadovybės grasinimai nutraukti gamtinių dujų tiekimą per Baltarusiją. Veiksmais energetikos srityje Rusija siekė kuo greičiau pradėti eksploatuoti dujotiekį „Nord Stream 2“, atkurti įtaką ir pozicijas, kurios pastaraisiais metais silpnėjo dėl suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinkos plėtros, ir išlaikyti Rusijos energetikos infrastuktūros ryšius su ES.
Rusija taip pat ėmėsi aktyvių veiksmų Kaliningrado energetiniam saugumui sustiprinti, dėl to turės daugiau galimybių imtis agresyvių veiksmų energetikos sektoriuje: 2022 m. pradžioje į Kaliningrado sritį atplaukė suskystintų gamtinių dujų (SGD) laivas-saugykla „Maršal Vasilevski“ ir atnaujinta Kaliningrado suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo eksploatacija.
Siekdama politinių tikslų, Rusija nevengia naudotis turimais svertais ir kituose energetikos sektoriuose. Elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais šiuo metu yra itin svarbus projektas, Baltijos šalims siekiant užtikrinti energetinę nepriklausomybę. Labai tikėtina, kad Rusijos režimo atstovai, norėdami išlaikyti infrastruktūros sąsajas su Baltijos šalimis, artimoje perspektyvoje ieškos būdų, kaip daryti įtaką Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros sistemos (KET) tinklais: bandys megzti naujus ryšius ir pasinaudoti esamais ryšiais su Baltijos šalyse veikiančiais lojaliais energetikos sektoriaus atstovais, stiprins lobistinius veiksmus ES institucijose.
2021 m. išryškėjo Klaipėdos jūrų uosto bei „Lietuvos geležinkelių“ pernelyg didelė priklausomybė nuo vienos valstybės krovinių.
2021 m. išryškėjo Klaipėdos jūrų uosto bei Lietuvos geležinkelių pernelyg didelė priklausomybė nuo vienos valstybės krovinių. Baltarusijos kroviniai 2021 m. sudarė apie 30 proc. Klaipėdos jūrų uoste perkraunamų krovinių (panaši ir „Lietuvos geležinkelių“ situacija).
2021 m. Baltarusija nutraukė naftos krovinių eksportą per Klaipėdos jūrų uostą, o įsigaliojus sankcijoms uostas neteko azotinių trąšų krovos. Nutrūkus kalio trąšų tranzitui, Klaipėdos jūrų uosto krova dar sumažėjo, dėl to uosto krovos, logistikos it kitoms įmonėms reikės keisti verslo modelį, ieškoti diversifikacijos galimybių ir naujų prekybos partnerių.
Dėl ES taikomų ekonominių sankcijų už veiksmus Ukrainoje, Rusijos karinė pramonė susiduria su iššūkiais įsigydama dvejopo naudojimo prekes, reikalingas esamoms technologinėms spragoms užpildyti.
Lietuva taip pat įtraukiama į dirbtinai kuriamas ilgas prekių pristatymo grandines, skirtas tarptautiniams apribojimams apeiti ir tikriesiems užsakovams Rusijoje atskleisti dėl jų sąsajų su karine pramone.
Nustatyti šie Rusijos bandymai apeiti sankcijas: bandymai neatskleisti tikrųjų galutinių gavėjų Rusijoje (naudojantis kontrolės institucijų ekspertinių galimybių nustatyti dvejopą prekių paskirtį stoka, nurodant dvejopo naudojimo prekės, kurios nepatenka į kontroliuojamų prekių sąrašą, kodą ir taip išvengti prievolės deklaruoti galutinį gavėją); bandymai deklaruoti klaidingus muitinės kodus; bandymai eksportuoti kontroliuojamas dvejopo naudojimo prekes į Baltarusiją gavėjams, bendradarbiaujantiems su Rusijos karinės pramonės subjektais.
Kinijos spaudimas didės
Dėl 2021 m. Lietuvos valdžios institucijų priimtų sprendimų, kuriuos Kinija vertina kaip prieštaraujančius jos strateginiams interesams, Kinija pradėjo taikyti Lietuvai plataus masto spaudimą, kuris pasireiškė ir ekonomikos srityje.
Neoficialiais būdais Kinija ėmė riboti lietuviškos kilmės prekių patekimą į Kinijos rinką. Šie ribojimai labiausiai paveikė Lietuvos maisto, žemės ūkio, medienos, tekstilės, aukštųjų technologijų pramonės šakas.
Kinija taip pat neformaliai ribojo prekių eksportą, iš dalies nutraukė žaliavų ir kitos produkcijos tiekimą Lietuvos įmonėmis, kurių gamyboje naudojami kiniški komponentai ir žaliavos. Kinijos vykdomi ekonominiai ribojimai pasireiškė ir transporto bei finansinių paslaugų teikimo srityse.
Labai tikėtina, kad, siekdama atgrasyti kitas valstybes nuo panašių sprendimų, Kinija tęs ekonominį spaudimą Lietuvai, tačiau oficialiai neigs bet kokias sąsajas su taikomais ribojimais, siekdama nepakenkti savo įvaizdžiui ir mažinti tarptautinio atsako galimybes.
-
L.Kasčiūnas: grėsmės Lietuvos saugumui nesikeičia jau keletą metų
-
Vyriausybė siūlo paprastinti tvarką, kaip nutraukti grėsmę saugumui keliančius pirkimus
-
G.Landsbergis: turime iš naujo įvertinti saugumo situaciją Europoje bei NATO narėms kylančias grėsmes
-
I.Šimonytė: Rusijos grėsmė yra ilgalaikė
-
Kariuomenės vadas: kariniu požiūriu, grėsmė Lietuvai iš Rusijos yra sumažėjusi
-
JAV Rusijos kibernetinio saugumo bendrovę „Kaspersky“ pripažino grėsme saugumui
-
Vyriausybės 2021 metų ataskaita: kilo egzistencinė grėsmė Lietuvos valstybei
Bando patekti į kritinės infrastruktūros projektus
2021 m. ir toliau buvo stebimos tendencijos, kai įgyvendinant Lietuvos kritinės infrastruktūros projektus siekia dalyvauti ir su kinišku bei rusišku kapitalu ir nesaugia branduoline elektrine trečiojoje šalyje siejamos įmonės.
Dažniausiai viešųjų pirkimų konkursuose jos dalyvauja su Lietuvos įmonėmis kaip vienas iš rangovų ar subrangovų. Trečių šalių įmonės į susijusius su strateginiais objektais projektus taip pat siekia patekti įsigydamos ir kontroliuodamos ES įmonių akcijų paketus.
Astravo AE keliama grėsmė didėja
Prie pat Lietuvos valstybės sienos veikianti Baltarusijos atominė elektrinė (toliau – AE) kelia nuolatinę branduolinių incidentų grėsmę.
Baltarusijos AE ekspertai dėl kompetencijos stokos turi kliautis Rusijos korporacija „Rosatom“ ir kitomis Rusijos institucijomis, kurios nuolat slepia informaciją apie tikrąją padėtį Baltarusijos AE ir įvykusius incidentus.
Įvykus didelio masto avarijai, apie trečdalis Lietuvos gyventojų (iki 100 km atstumu nuo Baltarusijos AE) galėtų patirti žalingą jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį.
Eksploatuojant branduolinę jėgainę, incidentai gali turėti rimtesnių pasekmių. Įvykus didelio masto avarijai, apie trečdalis Lietuvos gyventojų (iki 100 km atstumu nuo Baltarusijos AE) galėtų patirti žalingą jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį. Labai tikėtina, kad laiku nepateikta informacija apie tikrąją situaciją ribos galimybes operatyviai suvaldyti situaciją.
Pažeisdama tarptautines konvencijas dėl poveikio aplinkai vertinimo ir branduolinės saugos, 2021 m. Baltarusija ir toliau tęsė Baltarusijos AE projekto įgyvendinimo darbus. Nors Lietuva daug kartų ragino Baltarusiją stabdyti Baltarusijos AE projekto įgyvendinimo darbus, spręsti saugos problemas ir neatidėliotinai įgyvendinti tarptautinius branduolinės saugos standartus ir aplinkosaugos reikalavimus, 2021 m. birželio 10 d. pradėtas pramoninis šios elektrinės 1-ojo energijos bloko eksploatavimas.
Licencija tam buvo išduota skubotai, neatlikus visų sistemų bandymų, tad Baltarusijos AE ir toliau gedo įranga, ją vis tekdavo ir atsijungti nuo elektros tinklo. Nuo pramoninės eksploatacijos pradžios iki 2021 m. pabaigos Baltarusijos AE 1-asis energijos blokas neveikė apytiksliai 42 proc. laiko.
2021 m. gruodžio 27 d. į Baltarusijos AE 2-ąjį energijos bloką pakrautas branduolinis kuras ir pradėti jo fizikinio paleidimo darbus, taigi įvyko esminis pokytis – Astravo aikštelėje atsirado dar vienas branduolinės energetikos objektas, kuris potencialiai gali kelti grėsmę Lietuvos aplinkai ir gyventojams – galimos branduolinės avarijos Baltarusijos AE rizika dar labiau padidėjo. Numatoma, kad Baltarusijos AE antrojo reaktoriaus pramoninė eksploatacija bus pradėta 2022 m. pirmojoje pusėje.
