„Rossotrudničestvo“ įsteigta 2008 m. tuometinio Rusijos prezidento Dimitrijaus Medvedevo nurodymu. Įstaigai pinigai skirti iš Rusijos Užsienio reikalų ministerijos fondų. Užsienio šalyse veiklą vykdančiai organizacijai vadovauja Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas.
Lengva manipuliuoti
„Lietuvoje mes susiduriame su planingais Rusijos veiksmais, siekiant išsaugoti įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui“, - sakė A.Matonis.
 |
| Aleksandras Matonis Goro provincijos sostinėje Čagčarane (2007 m. pavasaris) |
Žurnalisto, gynybos eksperto Aleksandro Matonio nuomone, Rusija jau šiandien daro pastebimą įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui: „Lietuvoje mes susiduriame su planingais Rusijos veiksmais, siekiant išsaugoti įtaką Lietuvos politiniam gyvenimui ir daryti poveikį politiniams, ekonominiams ir net kariniams sprendimams. Norima sukurti ir išlaikyti Lietuvoje gyvenančių žmonių emocines sąsajas didžiąja Rytų Eurazijos erdve, nuo kurios mes pasisukome į Vakarus daugiau nei prieš du dešimtmečius.“
Pasak jo, keistai atrodo, kai Lietuvos pirmininkavimo ES renginiai pradedami rusišku „Gulbių ežero“ baletu Trakų pilyje arba Druskininkuose įvyksta Rusijos teatrų festivalis finansuojamas Rusijos Kultūros ministerijos lėšomis. Rusijos biudžeto lėšomis finansuojami ir Lietuvoje transliuojami kaimyninės šalies televizijos kanalai.
„Pastaruoju metu stebime, kad naudojamasi ne tik klasikinėmis propagandos priemonėmis. Svarbiausiu įrankiu tampa internetas“, – sakė A.Matonis.
Pašnekovas nurodė, jog Lietuvoje vis dar formuojasi žmonių pilietinės vertybės, todėl poveikį daryti nėra sunku. „Vis dar esame pereinamajame laikotarpyje. Vienos žmonių vertybės griuvo, kitos dar iki galo nesusiformavo, dalis žmonių jaučia nostalgiją Rusijai, kiti pasiduoda ekonominiams sunkumams, todėl jų nuomone labai lengva manipuliuoti“, – teigė A.Matonis.
 |
| Vladimiras Putinas |
Karas jau vyksta
„Manau, kad tai, kas vyksta Lietuvoje yra informacinis karas“, - situaciją įvertino M.Martišius.
Disertaciją informacinių karų tema apgynęs Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius įsitikinęs, jog informacijos karas prieš Lietuvą jau pradėtas: „Manau, kad tai, kas vyksta Lietuvoje, yra informacinis karas. Tai yra sąmoningai ir sistemingai taikomos poveikio priemonės. Įrankiai gali būti labai skirtingi – interneto erdvė, žiniasklaida, kultūriniai projektai, kompiuteriniai žaidimai, muzika, įtakos agentai Lietuvos viduje ir Rusijoje. Tai kaip muzikinė simfonija. Kiekvienas garsas atskirai neturi nieko bendro, bet jų visuma sugula į melodiją.“
Pasak mokslininko, Rusijos įtaką Lietuvoje nesunku pastebėti žvelgiant į žiniasklaidos rinką. Televizijos kanalai NTV, RTR Planeta ir Pirmasis Baltijos kanalas turi bendrą 16 proc. žiūrovų auditoriją Lietuvoje. O tai daugiau nei nacionalinis transliuotojas.
Naudojantis šiomis priemonėmis skleidžiamos Rusijai naudingos idėjos. Viena jų – diskredituoti ES ir NATO šalis. Tai pastebima vartant laikraščius ar stebint kai kurių organizacijų veiklą. Savaitgalį įvykusiose seksualinių mažumų eitynėse Vilniuje susirinkę žmonės rankose laikė plakatus su užrašais „SSRS = ES“. Ši žinia skirta ne tik lietuviamas. Ji transliuojama tokioms šalims kaip Gruzija, Ukraina ar Moldova, kurios svarsto galimybę tapti Euroatlantinių organizacijų narėmis.
Valstybės strategija
„Rusijos kultūros eksportas yra dotuojamas iš valstybės biudžeto“, - teigė D.Pancerovas.
„Rusijos kultūros eksportas yra dotuojamas iš valstybės biudžeto. Kad tai yra suplanuoti procesai rodo Rusijos karinė doktrina. Ten aiškiai įvardinta, kad informacinės poveikio priemonės yra šiuolaikinio karo dalis ir Rusija į tai turi investuoti. Generalinio štabo viršininkas Nikolajus Makarovas yra pasakęs, kad pagrindinė grėsmė Rusijos karinei galiai yra Vakarų šalių siekis užsitikrinti energetinę nepriklausomybę“, – teigė žurnalistas Dovydas Pancerovas.
Anot jo, didžioji dalis Rusijos biudžeto yra surenkama iš prekybos energetiniais resursais. Jei Vakarų energetinė priklausomybė mažėtų, Rusijos ižde būtų vis mažiau lėšų, todėl ir karinių pajėgų finansavimas turėtų mažėti.
 |
| Reuters/Scanpix nuotr./Rusijos nafta |
D.Pancerovas priminė prieš savaitę Lenkijoje priimta teismo sprendimą byloje, kurioje jaunuolių grupė dažais ištepė paminklą sovietų kariams. Teismas nusprendė, jog sovietų ideologų pastatytas monumentas negali būti traktuojamas kaip meno kūrinys ir jaunuolių veiksmų kaip vandalizmo nevertino.
Dominavimas regione
„Lietuvos bėda, jog mes patenkam į Rusijos interesų lauką“, - dėstė N.Maliukevičius.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius paaiškino, jog informacinį karą galima palyginti su realiais karo veiksmais. „Tradicinėje geopolitikoje svarbi teritorijų kontrolė, tuo tarpu vykdant informacinį karą svarbi informacinių erdvių kontrolė. Taip siekiama įgyvendinti savo tikslus“, – sakė jis.
Pašnekovas nurodė, jog Rusijai informacinėje erdvėje kariauti būtų daug paprasčiau, jei šiam tikslui skirtos lėšos nebūtų grobstomos, o priemonių pasirinkimą nelemtų korupciniai motyvai: „Nereikia pervertinti Rusijos įtakos. Ji daug kur daro didelių klaidų. Teko bendrauti su kolegomis iš Estijos, kurie teigė, jog pagrindinės Rusijos klaidos yra sąlygotos šalies korupcinės kultūros, kuri žlugdo jų strateginius planus.“
N.Maliukevičius teigė, jog Rusija negali pasigirti tokia įtaka pasaulio informacinei erdvei, kaip, pavyzdžiui, JAV, tačiau savo regione ji veikia itin agresyviai. „Vakarų kultūra yra globalaus masto reišknys. Rusijos pastangos yra regioninės, nors Kremliuje norėtų, kad jos duotų vaisius globaliu mastu. Lietuvos bėda, kad mes patenkam į šitą regioną“, – sakė mokslininkas.
Visą diskusiją galite išgirsti „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
