Penktadienį Prancūzijoje, Breste, tam skirtas neformalus Bendrijos diplomatijos vadovų posėdis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dar prieš susitikimą akcentavo, jog ginčas su Pekinu nebėra tik Lietuvos problema.
„Tai tapo Europos problema. (...) Kai buvo nusitaikyta į Europos bendroves, bandant sukurti spaudimą Lietuvai ir priversti ją pakeisti savo politika, šis klausimas tapo europine problema, kuri reikalauja europinio sprendimo“, – žurnalistams kalbėjo ministras.
Pernai, gilėjant Vilniaus ir Taibėjaus santykiams, Lietuvoje rudenį atidaryta Taivaniečių atstovybė. Šį veiksmą Pekinas palaikė bandymu veikti kaip nepriklausomai valstybei, nors salą laiko nedalomos Kinijos dalimi.
Kilus ginčams, Lietuvos įmonės pranešė apie įvairius prekybos su Kinija apribojimus. Šalies pareigūnai pavadino tai nepaskelbtomis Pekino sankcijomis.
Interviu JAV dienraščiui „Washington Post“ G.Landsbergis pareiškė, kad šie Pekino veiksmai šalies įmonėms jau kainavo „dešimtis milijonų“.
„Bandome padėti savo kompanijoms išvežti nepriimamus krovinius iš Kinijos. Tai taip pat sukelia daug įtampos Vyriausybėje. Didžiausia problema yra ta, kad Kinija atakuoja Europos kompanijas, Vokietijos kompanijas. Dėl to mes tikime, kad tai jau nebe dvišalė, o Europos problema“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Visiškai solidarizuojamės su Lietuva.
„Egzistuoja tikimybė, kad Europa, Europos bendrovės, didelės tarptautinės kompanijos ims spausti Lietuvą. Klausimas, ar ES gali atlaikyti spaudimą, kadangi akivaizdu, kad nėra sunku pradėti spausti Lietuvą ir tikėtis, kad ji palūš. Mes patys galime atlaikyti tik dalį spaudimo“ – sakė jis.
Apie problemas su Lietuva bendradarbiaujančioms įmonėms, kurios taip pat vysto verslą su Kinija, dar pernai Vyriausybę įspėjo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai.
Jie tuomet teigė, kad dėl Kinijos įvestų ribojimų vokiečių investuotojams gali tekti uždaryti gamyklas Lietuvoje, jei nebus rastas „konstruktyvus sprendimas atkurti Lietuvos ir Kinijos ekonominius santykius“.
Vienybės paieškos
Lietuvai paramą diplomatiniame ginče su Kinija yra išreiškusi virtinė Vakarų valstybių, įskaitant Prancūziją, JAV.
Prieš neformalų ministrų posėdį palaikymą deklaravo ir Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė), Kinijos veiksmus pavadinusi „nepriimtinais“.
„Visiškai solidarizuojamės su Lietuva“, – sakė ji.
Vis dėlto rasti bendrą europinį sutarimą gali būti sudėtinga, didžiosioms Bendrijos šalims bandant balansuoti tarp geopolitinio solidarumo ir nacionalinių verslo interesų.
„Dėl Kinijos susierzinimo – labai svarbu, kad mes kaip Europos Sąjunga turėtume vieningą strategiją Kinijos atžvilgiu. Mes, kaip nauja federalinė valdžia, turime koalicijos susitarimą, kuris aiškiai pabrėžia, kad esame už europinę strategiją su Kinija“, – kalbėjo Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
„Ji aiškiai pasako, kad kalbant apie pagrindinius globalius klausimus, kaip klimato kaitos krizė, pandemija, kartu turime dirbti, esame partneriai, kooperuojamės, nors kai kuriuose klausimuose, tokiuose kaip ekonominė rinka, esame konkurentai“, – pridūrė ji.
A.Baerbock neformalaus ES užsienio reikalų ministrų posėdžio paraštėse atskirai susitiko su G.Landsbergiu. Lietuvos URM pranešė, kad Vokietijos ministrė išreiškė solidarumą su Kinijos spaudimą patiriančia Lietuva.
„Šiandienos susitikime Vokietijos išreikštas solidarumas su Kinijos spaudimą patiriančia Lietuva dar kartą patvirtina, jog Vokietija yra kertinė Lietuvos partnerė, su kuria mus sieja aktyvūs politiniai ir ekonominiai ryšiai”, − sakė G.Landsbergis.
Kinija Lietuvą ragina pakeisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą. Pekino teigimu, tai leistų imtis dvišalių santykių normalizavimo. Ekspertai sako, kad kinų kalba šios atstovybės pavadinimas skamba kaip Taivano atstovybė. Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Tuo metu Lietuvos pareigūnai teigia, kad Vilnius turi teisę į pasirinktą atstovybės pavadinimą, kuris atliepia saloje gyvenančių žmonių identitetą.
Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis šią savaitę pabrėžė, jog Lietuva nekeitė ir nekeičia savo politikos Kinijos atžvilgiu, o pastarosios taikomas ekonomines sankcijas Lietuvai pavadino greičiausiai neteisėtomis.
Nors Lietuvos santykiai su Kinija labiausiai pašlijo atidarius Taivaniečių atstovybę, įtampa iki tol brendo jau kurį laiką. Lietuva kritikavo Kinijoje vykdomus nusikaltimus žmoniškumui, uigūrų mažumos persekiojimą, o pernai gegužę pasitraukė iš Pekinui svarbaus ekonominio ir politinio bendradarbiavimo formato 17+1, kurį pavadino „skaldančiu“.
