Šiandien moteris jaučiasi ne tik visiškai priėmusi dukters seksualinę orientaciją, bet ir atvėrusi namų duris dar vienam šeimos nariui – dukters partnerei.
15min tęsia straipsnių ciklą apie tai, kaip priimti žinią, kad jūsų vaikas yra homoseksualus. SKAITYKITE PIRMĄJĄ DALĮ ČIA: Netikėta žinia tėvams – jų vaikas homoseksualus. Kaip priimti šią žinią?
„Niekada nebuvau homofobė, bet meluočiau, jeigu sakyčiau, kad labai apsidžiaugiau sužinojusi, kad mano dukra yra biseksuali. Juk mes įpratę susikurti ne tik savo gyvenimo, bet ir mūsų vaikų gyvenimo vizijas: kaip ištekės arba ves, pagimdys mums anūkų, bet... Dažnai tos vizijos subliūkšta, nes mes visi turime nugyventi savo gyvenimus“, – apie momentą, kai sužinojo, jog dukters seksualinė orientacija kitokia, 15min ima pasakoti Diana (vardas pakeistas, tačiau redakcijai žinomas – 15min).
Niekada nebuvau homofobė, bet meluočiau, jeigu sakyčiau, kad labai apsidžiaugiau sužinojusi, kad mano dukra yra biseksuali, – prisipažįsta Diana.
Apie tai, kad dukra biseksuali, moteris sako sužinojusi prieš 2,5 metų. Būtent tuomet dukters gyvenime atsirado partnerė.
„Apie tai pranešė ne ji pati, o kita dukra. Gal ji pati nebuvo visiškai įsitikinusi, kad mes tai priimsime ramiai, be ašarų ir isterijų. Mes ją mylime. Dabar jau mylime jas abi, nes jos yra nuostabios: protingos, išsilavinusios, padedančios kitiems ir turinčios savo principus“, – šiandien moteris jaučiasi priėmusi ne tik žinią apie dukters seksualinę orientaciją, bet ir dar vieną žmogų į šeimą – dukters partnerę.
Pašnekovė prisipažįsta, kad tą akimirką, kai sužinojo, jog dukra yra biseksuali, jos neužplūdo nepaaiškinama baimė, nebuvo ir neigiamų emocijų.
„Galbūt labiau jaudinomės dėl mūsų vaikų, kad jiems sunku gyventi homofobiškoje visuomenėje“, – žvelgdama į netolimą praeitį svarsto ji.
Pasiūlė lankyti emocinės paramos grupę
Nors pašnekovė žinią apie dukters seksualinę orientaciją priėmė ganėtinai ramiai, vis dėlto nusprendė prisijungti prie Vilniuje veikiančios emocinės paramos grupės. Pastaroji vienija tėvus, kurių vaikai kitokios orientacijos.
„Į emocinės paramos grupę man pasiūlė kreiptis dukra, nes vieno renginio metu pakviečiau dalyvauti ją, bet nepakviečiau jos partnerės. Tuomet dukrai pasirodė, kad aš vis dar nepriimu jos tokios, kokia ji yra“, – motyvus lankyti emocinės paramos grupę prisimena moteris.
Pasak jos, kartais vienas neištartas žodis arba veiksmas pasako daugiau, nei mums gali atrodyti. Diana emocinę paramos grupę lanko nuo pat pradžių – 2015-ųjų metų vidurio. Šiai dienai grupėje pasirodančių tėvų vis dar labai mažai.
„Galbūt tėveliai nedrįsta, gal neturi pakankamai informacijos. Susitikimuose dalyvauja tik mamytės. Aš manau, kad buvau pakankamai emociškai stipri ir iki susitikimų, nes turiu nuostabų vyrą ir tokius pat vaikus“, – džiaugiasi Diana.
Jai labai malonu matyti kitas mamas, kurios per pirmus susitikimus atrodė sutrikusios, o dabar emociškai tapo stipresnės, gali pagelbėti ne tik sau, bet ir kitiems.
Susitikimų metu mes aptariame ir kitas gyvenimiškas problemas. Kartais kartu einame į filmus, spektaklius, – apie emocinės grupės veiklas pasakoja moteris.
„Susitikimų metu mes aptariame ir kitas gyvenimiškas problemas. Kartais kartu einame į filmus, spektaklius“, – apie emocinės grupės veiklas pasakoja moteris.
Žinia gyvenimo nepakeitė
Moteris perkrato tų metų, kurie prabėgo nuo išgirstos žinios, prisiminimų bagažą. Apskritai gyvenimas sužinojus apie seksualinę dukters orientaciją nepasikeitė – iš esmės viskas teka sena vaga.
„Mes visi turime labai daug užsiėmimų ir veiklų. Švenčiame visas metines šventes visi kartu“, – sako moteris.
Atvirai visiems pasakyti negali
Tiesa, pašnekovė prisipažįsta, kad nėra labai daug draugų ar giminių, kuriems apie tai gali pasakyti: „Galbūt todėl, kad mūsų visuomenėje pirmiausiai galvojama apie lytinius santykius. Bet aš manau, kad kaip hetero, taip ir homo šeimoje svarbiausia yra emocinis ryšys“.
Šiandien moters aplinkoje – ne vienas homoseksualus žmogus ir ji pastebi, kokį visuomenės spaudimą jiems tenka atremti. „Kiek aš pažįstu kitos orientacijos žmonių, jie visi yra išsilavinę, meniški, siekiantys savo tikslų. Turbūt, kai esi atstumiamas visuomenės, tu visomis jėgomis stengiesi įrodyti, kad gali daug pasiekti“, – svarsto Diana.
Kokį patarimą gali duoti tėvams, kurie ieško atsakymo, kaip priimti žinią apie kitokią vaikų seksualinę orientaciją? Moteris sako tiesiog linkinti visiems tėvams priimti savo vaikus tokius, kokie jie yra.
„Kai mes esame jauni, visi bandome ištrūkti iš tėvų globos. Deja, kai patys turime savo vaikus, mes norime, kad jie gyventų taip, kaip įsivaizduojame mes...“, – pabaigia pokalbį moteris.
Kaip jaučiasi patys tėvai, kaip jiems padeda emocinio palaikymo grupės – iš pirmų lūpų 15min. Jau greitai – dar vienas pasakojimas.
