Pagal pirminį Agnės planą, poilsis Kipre turėjo trukti tris savaites. Tačiau ji ėmė ir įsimylėjo. Ne kokį nors žmogų, o būtent aplinką, kurią čia išvydo.
„Gamta, kaktusai, šiluma, žmonių nuoširdumas ir gerumas. Iš tikrųjų tai labiausiai ir patraukė. [...] Prisimenu, iš didelės sumos pinigų neturėjo mums grąžos parduotuvėlėj. Ir sako: tai jūs gal man atvežkit [pinigus] kada vakare, bet pasiimkit tai, ką norit nusipirkti. Tu Lietuvoj to tikrai nepamatytum. [...] Toks pasitikėjimas ir gerumas iš tikrųjų sužavėjo“, – „Emigrantams“ pasakoja lietuvė.
Susirado darbą pagal profesiją
Tuo metu Lietuvoje Agnė turėjo darbą, kuris jai patiko. Ir nieko keisti savo gyvenime ji neplanavo. Bet iš kartu keliavusios draugės išgirstas pasiūlymas tarsi apvertė jos pasaulį aukštyn kojomis. „Kažkaip draugė sako: klausyk, o gal susirandam darbą?“ – prisimena lietuvė.
Lietuva yra ta šalis, kuri man visada liks namais, bet Kipras yra antri mano namai. Į Lietuvą galėčiau sugrįžti tik tada, kai pasikeistų žmonių požiūris į kitus žmones.
Taip spontaniškai Lietuvoje dirbusi administratore ir 2009-aisiais uždirbusi dosnų 2500 litų atlygį, burnos higienistės specialybę turinti Agnė įsidarbino į viešbutį padavėjos padėjėja.
„Kai esi laimingas, tai negalvoji, ką dirbi ir ką turi. Kai gyveni, kur gamta yra tokia nereali, ir žmonės iš tikrųjų labai geri, nuoširdūs, nepavydūs – tai kodėl gi ne? Aš visą laiką sakiau – mes užkariausim Kiprą. Draugė išvažiavo po poros metų, o aš pasilikau“, – pasakoja emigrantė.
Niekas Lietuvoje nesuprato tokio Agnės poelgio ir bandė ją įkalbėti sugrįžti. Tačiau jai įkalbinėjimai buvo nė motais. Padavėja pabuvusi mėnesį, ji pradėjo dirbti viešbučio administratore ir mokytis graikų kalbos. Vėliau lietuvė susirado darbą pagal profesiją – ėmė dirbti burnos higieniste.
Pažintys Kipre yra raktas į sėkmę. Jeigu neturi draugų ir niekas tavęs negali užtarti – šioje saloje bus labai sunku. Dėl naujų draugų lietuvė pateko į gana prestižinę medicinos sritį.
„Reikia, aišku, atsidurti tinkamu laiku tinkamoje vietoje ir reikia išmokti graikų kalbą. Išmokdama graikų kalba laisvai kalbėti (be akcento, tuo galiu pasigirti, ir žmonės tikrai mane giria ir netgi gerbia dėl to), įrodžiau, kad gerbiu tą tautą, gerbiu tuos žmones, su kuriais ir tarp kurių aš gyvenu“, – pabrėžia Agnė.
Į ligoninę Kipre nesigultų
Tapusi Kipro medicinos sistemos dalimi, lietuvė liko šokiruota. Ji sako, kad ši sritis saloje stipriai atsilikusi. „Čia medicinos lygis yra labai žemas. Labai. Aš sakiau, jeigu man reikėtų atsigulti į ligoninę, tai geriau skrisčiau į Lietuvą, nes realiai baisu“, – sako lietuvė.
Pasak jos, gydytojai čia nėra pakankamai išsilavinę – esą daugelis yra nusipirkę diplomus, nes gydytojo profesija Kipre yra didelis prestižas.
Ilgainiui lietuvė, kaip pasakojo „Emigrantams“, pajautė, kad Kipre jos pareigų vietiniai žmonės nesupranta – čia tokie specialistai nėra rengiami, o ir tokia procedūra kaip burnos higiena kipriečiams atrodo nereikalinga.
„Nuvalai akmenis ir iškrenta dantys. Tada paaiškini pacientui, kad danties neišrovei, nes jeigu dantį būčiau išrovusi, tai būtų likusi kažkokia žaizdelė. O ten – užgijusios dantenos, tie dantys kabojo ore. Ir paradontozės atvejai čia yra labai dažni“, – pasakoja Agnė.
Klientai – Kiprą atrandantys turtuoliai
Dirbant medicinoje, finansiškai nebuvo gerai, neslepia Agnė. Todėl ji ir pasuko į nekilnojamojo turto sritį, kurioje dabar nardo kaip patyrusi žuvis.
Dar dirbdama medicinos srityje lietuvė dažnai padėdavo pažįstamiems įsigyti nekilnojamojo turto. Ir šis laisvalaikio užsiėmimas jai patiko. O apie galimybę už tokį užsiėmimą dar gauti pinigų, lietuvė išgirdo iš paciento, sėdėjusio jos kėdėje.
Nekilnojamojo turto sritį atradusi lietuvė jaučiasi pakliuvusi ant pakilimo bangos – Kiprą atranda vis daugiau turtuolių, o būtent jie yra Agnės klientai.
„Šiais metais nuo kovo mėnesio nekilnojamojo turto verslas yra labai sėkmingas. Šiais metais iš tikrųjų visas verslas labai kyla į viršų. Turim labai daug investuotojų“, – pasakoja emigrantė. Pasak jos, NT čia labai perka žmonės iš Jungtinių Arabų Emyratų, Libano, Rusijos.
Agnė dirba beveik be išeiginių, nuolat ieško parduodamų objektų iš kurių galėtų gerai uždirbti. Savo darbą ji lygina su medžiotojo. Stiprią krizę prieš dešimt metų išgyvenęs Kipras dabar „išsiparduoda“: čia turtingi asmenys gali pirkti net paplūdimio teritoriją.
Sūnus – populiarus modelis
Namus sėkmingai parduodanti Agnė džiaugiasi, kad šioje saloje sekasi ne tik jai, bet ir kartu su ja emigravusiam sūnui – vienuolikmečiui Tadui. Berniukas iš Lietuvos čia tapo populiariu vaikų modeliu. Jį galima išvysti per televiziją rodomose reklamose. Berniukas taip dažnai fotografuojamas ir filmuojamas, kad kartais net skundžiasi dėl per didelio darbo kiekio, o ypač darbų jam padaugėja prieš didžiąsias šventes – Velykas ir Kalėdas.
Lietuvio Tado veidas Kipre daug kam atpažįstamas, kai kas jį net vadina žvaigžde.
„Iš pradžių tai buvo tokia atrakcija, bet dabar, kai paaugo, tai nebenori, pavargsta, nes nėra taip lengva, iš tikrųjų, nuo pat ryto vaidinti, ką jie pasako. Tas tai jau visiems vaikams nelabai įdomu“, – apie sūnaus užsiėmimą pasakoja Agnė.
Agnė – vieniša mama. Su sūnaus tėčiu ji išsiskyrė dar gyvendama Lietuvoje. O čia Kipre naują meilę rasti jai labai sunku. Tiesa, vienas rimtas kandidatas buvo. Agnė sako, kad vos netapo libaniečio žmona.
„Nepamilau žmogaus, kaip dauguma sako, kad tai – kažkokia meilės istorija. Ne, nereikia to. Kai pamilsti save ir jautiesi laimingas pats, nereikia tau daugiau nieko“, – šypsosi emigrantė.
Gyvenimą šioje šalyje pamėgo ir jos sūnus, jis nenorėtų kraustytis niekur kitur.
„Jaučiuosi tikrai laiminga, kad pasirinkau šitą šalį. Nenorėčiau niekur iš čia važiuoti. Nežinau, kas turėtų atsitikti, kad iš čia reikėtų išsikraustyti. Nes ir vaikas sakė: mama, nebandyk sakyti, kad mes kažkur kraustomės. Ne, tikrai ne“, – „Emigrantams“ pasakoja lietuvė.
Jeigu norėtų, Agnė galėtų nesunkiai gauti Kipro pilietybę, tokį pasiūlymą ji net buvo gavusi. Tačiau lietuvė šios galimybės atsisakė.
„Kam to reikia? Nesiskundžiu ir su Lietuvos pilietybe. Keliauju visur laisvai su lietuvišku pasu. Ir visas galimybes turiu ir būdama kaip rezidentė čia“, – sako lietuvė. Pasak jos, apie gimtinę ji galvoja dažnai ir savo šalį myli, bet visi jos ateities planai susiję su Kipru.
Nors sugrįžti į Lietuvą ji kol kas neplanuoja – apie gimtinę pagalvoja dažnai. „Myliu savo šalį, tačiau kol kas mano visi planai susiję su Kipru“, – sako Agnė.
„Lietuva yra ta šalis, kuri man visada liks namais, bet Kipras yra antri mano namai. Į Lietuvą galėčiau sugrįžti tik tada, kai pasikeistų žmonių požiūris į kitus žmones“, – pokalbį su „Emigrantų“ žurnalistu baigė lietuvė, pamilusi Kiprą.
