Viename gražiausių ir jaukiausių Europos miestų Amsterdame Milda atsidūrė ne dėl pinigų ir net ne dėl kokių nors šio miesto ypatybių. Olandijos sostinė lietuvę patraukė todėl, kad čia itin populiari viena mūsų šalyje dar mažai kam girdėta profesija.
Tai vadinama pasakojimu, o tuo užsiimantys žmonės yra pasakotojai. Tai profesionalūs, bet kuria tema prieš didelę auditoriją galintys kalbėti asmenys. Kuo geresnis pasakotojas, tuo daugiau žiūrovų į savo renginius jis patraukia. Vieni jų drąsiai rengia pasaulines gastroles, surinkdami pilnas arenas gerbėjų; kiti, mažiau garsūs, apsiriboja naktiniais klubais, kavinėmis ar kultūros centrais.
Olandijoje pasakojimo menas populiarus daugybę metų. Šis amatas net perduodamas iš kartos į kartą. Garsūs pasakoriai čia – didelės žvaigždės, kaip antai televizijos laidų vedėjai ar aktoriai.
Kiekvienas pasakotojas siekia tapti populiarus, o tada iš to uždirbti didžiulius pinigus. Juk ši profesija nereikalauja didelių investicijų, nereikia rengti įspūdingų šou, samdyti šokėjų, muzikantų ar dar ko nors. Gali tiesiog atsistoti scenoje vienui vienas ir imti pasakoti. Tik tas pasakojimas turi būti ypatingas, patraukiantis dėmesį, kartais net šokiruojantis.
„Tai pasakojimo menas. Jis nėra vakar atsiradęs. Tai yra jau nuo antikos laikų, tūkstančius metų. Viskas buvo papasakota, vėliau tik buvo užrašyta. Ir per amžius visas tas, sakykime, atlikimo menas persifiltravo. Dabar pritraukė tam tikrus modernius bruožus. Tai yra ir garsas, ir šviesos, ir muzika. Galima ir mediją įtraukti. Anglijoje labai stipri tradicija, Belgijoje ir čia, Olandijoje”, – LRT Televizijos laidai „Emigrantai” pasakoja Milda.
Šioje srityje garsių lietuvių kol kas nėra. Bet tik kol kas, nes būtent to Milda ir siekia. Ji Olandijoje tam, kad išmoktų būti nepralenkiama pasakore, išpopuliarėtų ne tik šioje šalyje, bet ir toli už jos ribų.
Gyvendama Lietuvoje Milda dirbo mokslo administratore Vilniaus universitete. Trejus metus išdirbusi universitete, kaip pati sako – „sausą darbą prie popierių”, ji nusprendė, kad ši sritis – ne jai. Aštuonias valandas per dieną sėdėti kabinete ir beveik su niekuo nebendrauti merginai pasidarė per nuobodu, aplinkui trūko žmonių.
Ji išvyko į Estiją, kur baigė magistro studijas, vėliau – į Angliją ir Airiją, kurios gamta padarė lietuvei didelį įspūdį. Išbandžiusi save aptarnavimo srityje, Milda labai greitai suprato, kad toks darbas – ne jai. „Norėjosi kažko intelektualesnio“, – dabar aiškina ji. Štai tada pirmą kartą ji pagalvojo, kad turėtų lipti į sceną ir tapti pasakotoja.
Milda įsitikinusi, kad iki 30-ies metų kiekvienas žmogus turi teisę išbandyti kuo daugiau sričių tam, kad suprastų, ko tiksliai nori iš savo gyvenimo. „Nėra nieko baisiau nei tie, kurie dirba nemylimą darbą“, – sako ji, bijojusi tokio paties likimo.
Olandijos sostinė lietuvę patraukė todėl, kad čia itin populiari viena mūsų šalyje dar mažai kam girdėta profesija.
„Aš labai mėgstu kalbėti viešai. Aš visada labai mėgau sakyti tostus, pasakoti istorijas. Aš tiesiog mėgstu pasakoti, ir viskas. Ir tiesiog norėjau kažką išbandyti. Tai pradėjau nuo įvadinių dirbtuvių savaitgalio. Atvažiavau į Amsterdamą, buvo 2015 m. rugpjūčio pabaiga. Ir užsikabinau”, – prisimena emigrantė.
Milda teigia, kad išvykti gyventi į užsienį jos niekada netraukė ir dabar ji mielai gyventų Lietuvoje, tačiau mūsų šalyje nėra nė vienos „pasakorių“ mokyklos. Tai buvo vienintelė ir svarbiausia priežastis, kodėl šiuo metu ji yra emigrantė.
„Aš ieškojau, kur čia man pasimokyti, ir radau mokyklą Anglijoje ir čia. Ir dar Indijoje. Tai galvojau, kad į Indiją nevažiuosiu, Anglijoje buvo per brangu, tai taip išėjo, kad į Amsterdamą. Bet labai esu patenkinta”, – džiaugiasi laidos „Emigrantai” pašnekovė.
Norint tapti profesionaliu pasakoriumi, neužtenka pasimokyti kelias dienas ar savaitę trunkančiuose kursuose, o ir savamoksliu negali būti. „Yra tam tikros taisyklės, kurių kiekvienas artistas privalo laikytis”, – perspėja Milda.
Svajone sužibėti scenoje užsikrėtusi lietuvė aiškina, kad ši sritis – labai sudėtinga ir gili, kai kurie dalykai esą panašūs į aktorystę, tačiau tai nėra tas pats. „Ne kiekvienas aktorius yra geras pasakotojas”, – aiškina lietuvė.
Vien mokytis neužtenka, sako Milda. Kiekvienas pasakotojas turi turėti vidinę charizmą, kuri trauktų žiūrovus jo klausytis. Dirbant tokį darbą, svarbu gražiai arba įdomiai atrodyti, taip pat reikia nebijoti pasijuokti iš savęs.
Tam, kad taptų profesionale pasakore, Milda pasiruošusi išleisti visas savo santaupas. Ji tiki, kad, siekdama svajonės, vėliau iš šios srities uždirbs daug daugiau pinigų. „Šitas įvadas kainavo 300 eurų, vidurinis – jau 900 eurų, ir dabar kainuoja 1800 eurų trys mėnesiai”, – sako lietuvė.
Tie žmonės, kurie niekada negirdėjo apie pasakotojų profesiją, dažnai kritikuoja Mildą sakydami, kad ji pasirinko visai nepelningą sritį. Yra net tokių, kurie merginai piešia liūdna ateitį ir vis pataria dairytis kažkokio žemiškesnio darbo.
Amsterdamas – brangus miestas, išsilaikyti čia nedirbant būtų praktiškai neįmanoma. Tačiau imtis darbų aptarnavimo srityje, kurią jau išbandė gyvendama Anglijoje, Milda nenori. Ji sako, kad tai kliudytų jos susikaupimui „pasakoriauti“. Šiuo metu, kad tik turėtų nors kiek pinigų, ji imasi atsitiktinių darbų, susijusių su kalbėjimo menu.
Svajone sužibėti scenoje užsikrėtusi lietuvė aiškina, kad ši sritis – labai sudėtinga ir gili, kai kurie dalykai esą panašūs į aktorystę, tačiau tai nėra tas pats.
Gyvenant Amsterdame, Mildai svarbiausia – uždirbti pinigų buto nuomai ir maisto produktams. Transportas jai čia nieko nekainuoja, nes visur važinėja dviračiu, o kitų išlaidų taip pat stengiasi neturėti.
Kol lietuvė mokosi tapto profesionalia pasakotoja, ji darbuojasi šios srities specialistus rengiančiame kultūros centre. Tai ne tik būdas uždirbti, bet ir puiki galimybė užmegzti svarbių kontaktų.
Pakvietusi mus apžiūrėti kultūros centrą, kuriame dirba, Milda sako, kad tai –pasakotojams itin svarbi jauki aplinka. Paprastame alaus bare tarp girtuoklių šio meno ji neįsivaizduoja.
Ne vieną pasakojimų vakarą surengusi lietuvė sulaukė didžiulio olandų palaikymo. Milda vadinama perspektyvia pasakotoja, ir ne vienas šios srities profesionalas jai prognozuoja tarptautinę karjerą.
Stodama prieš auditoriją, Milda stengiasi pasinaudoti tuo, kad yra perskaičiusi daug knygų. Dažnai perkuria skaitytas istorijas arba dalinasi įspūdingiausiomis citatomis. Tačiau kur kas daugiau žiūrovų dėmesio susilaukia asmeninės išpažintys, istorijos apie įvairias patirtis.
Svarbiausia pasakotojui – palikti neišdildomą įspūdį. Užlipęs ant scenos privalai taip pakalbėti, kad žmonės juoktųsi arba verktų. Veiduose turi matytis ryškios emocijos.
Sėkmingiausias Mildos pasakojimas buvo jos pačios gyvenimo istorija. Žmonės lieka išsižioję, kad mergina iš Lietuvos ryžosi avantiūrai imtis gan retos profesijos.
Karjeros laipteliais kopianti lietuvė spėjo pasižymėti ir vietinėje olandų spaudoje. Tiesa, kol kas ne už Amsterdame nuveiktus darbus, o už tai, ką veikė gyvendama Vilniuje. Nyderlandų žiniasklaidą buvo sudominęs jos projektas bibliotekėlė.lt.
Savo pasirodymuose Milda visada stengiasi pareklamuoti mūsų šalį. Sako, kad daro tai ne tik dėl patriotizmo, bet ir todėl, kad publikai ši tema itin įdomi. Olandams Lietuva menkai pažįstama, todėl jie turi daug klausimų apie mūsų tautą.
Sugrįžti gyventi atgal į Vilnių Milda kol kas neplanuoja. Artimiausius keletą metų ji nori gyventi ir dirbti Amsterdame, čia tapti populiaria, o tada po truputį imti pasakojimų meną reklamuoti Lietuvoje, kad ir mūsų šalyje atsirastų šios srities profesionalų.
