Net namo Hinsdeilyje nenusipirksi taip paprastai. Neužtenka turėti šimtus tūkstančių ar net milijoną dolerių – būtent tiek jie čia kainuoja. Reikia gauti vietinės bendruomenės pritarimą, gyventojai turi sutikti, kad čia atsikeltų kažkas naujas. Būna kruopščiai patikrinama biografija. Tad galite net neabejoti, kad visi, kas čia atsidūrė, tikrai to nusipelno.
Hinsdeilis vadinamas ne tik vienu turtingiausių, bet ir saugiausiu bei švariausiu Čikagos priemiesčiu. Nekeista, kad čia patekti nori visi. Ne tik gyventi, bet ir užsiimti verslu.
Lietuvė Rimgailė Ačienė – viena tų laimingųjų. Ji neturi čia namo, bet prieš keletą metų atidarė drabužių parduotuvę. Aštuonerius metus Amerikoje gyvenanti moteris sako, kad ši šalis visiškai pakeitė jos gyvenimą.
„Mano anyta čia gyvena jau labai daug metų – kokius 27-erius. Kai susipažinau su vyru, ji labai norėjo, kad mes atvažiuotume gyventi pas ją. Ir taip susiklostė, kad ji sutvarkė mums dokumentus ir mes išvažiavome pabandyti laimės čia“, – prisimena „Emigrantų“ pašnekovė.
„Visur reikia gyventi“
Iš Kauno kilusi moteris sako niekada neidealizavusi Amerikos ir negalvojusi, kad šioje šalyje pildosi svajonės. Prieš išvykdama, ji puikiai suvokė atsidursianti visiškai kitokioje kultūroje, kur pritapti bus labai sunku.
„Mums nei buvo blogai Lietuvoje, nei mes važiavom čia, tikėdamiesi kažkokio stebuklo. Visur reikia gyventi. Ir nebuvo čia taip paprasta. Pradžioj, aišku, buvo kaip atostogos, viskas labai gražu, viskas įdomu, o paskui tiesiog realybė ir viskas“, – sako Rimgailė.
Visiška nežinomybė – štai ką reiškia emigracija, teigia moteris. Ir savo išgyvenimus Amerikoje ji lygina su loterija, kur gali arba laimėti, arba labai skaudžiai pralaimėti. Bet, kad sužinotum, kaip bus, turi praeiti daug metų.
„Vyras gavo darbą lietuvių kompanijoje. Tai buvo distribucijos kompanija, kuri vežė lietuviškus produktus, tokius kaip maistas ir gėrimai, iš Lietuvos į Ameriką, o aš pradžioje nieko nedariau, paskui mokiausi. Kai atvažiavom, mūsų pirmam vaikui buvo 17 mėnesių, tai nebuvo pasirinkimo, reikėjo būti su juo namuose. Ir tuo metu aš išnaudojau laiką mokydamasi. Baigiau psichologijos magistrą. Ir planas buvo eiti dirbti. Bet gyvenimas pasuko kitais keliais“, – atskleidžia emigrantė.
Gyvenimą pakeitė laiškas su teigiamu atsakymu
Viskas ne pagal planą – taip tapimą verslininke pavadina Rimgailė. Ji sako niekada nesvajojusi dirbti prekyboje, tačiau netikėtai kilusi idėja greitai virto realybe.
„Idėja apie butiką [į galvą] šovė per naktį. Aš visą laiką juokiuosi, kad tai buvo nėštumo hormonai, nes aš tuo metu laukiausi antrojo vaiko. Aš niekada neturėjau minčių apie butiką ar kažką tokio. Tiesiog visą laiką man patiko lietuvių mada, lietuvių skonis, stilius. Tą veiklą sekdavau „Facebook“, matydavau, kas naujo, ir man to trūko čia. Ir mūsų lietuvės draugės ar kitos europietės kažką visą laiką siųsdavosi tai iš Europos, tai iš Lietuvos. Ir kai apsirengia, visą laiką [sulaukia klausimo] – iš kur čia? Ai, iš Europos. Na, viskas aišku, čia nieko tokio negausi.
Ir vieną vakarą man tiesiog kilo tokia idėja... Vėl žiūrėdama naujas kolekcijas, vyrui užsiminiau – kodėl nepabandžius čia atvežti? Vyras sako – tai daryk. Aš atsisėdau vakare prieš eidama miegoti, parašiau pirmą el. laišką vienai mėgstamai dizainerei ir nuėjau miegoti. Iš ryto atsikėliau, buvo atsakymas „taip“, – prisimena emigrantė.
Laiškas, kuris pakeitė gyvenimą, – taip iš Lietuvos gautą atsakymą vadina Rimgailė. Prieš atidarydama parduotuvę ji nerašė jokio verslo plano, nedarė jokių skaičiavimų, o tiesiog klausė vidinio balso.
„Pagauta euforijos išsiunčiau dar gal 15 el. laiškų ir per tą pačią dieną atėjo atsakymai, kad visi suinteresuoti. Ir viskas – pasidarė toksai kamuolys, kuris pradėjo riedėti ir viskas natūraliai tiesiog išsirutuliojo. [...] Iš pradžių namie buvo sandėliukas, [drabužiai] plisdavo per lietuvius. Paskui namai pavirto į sandėlį, reikėjo ieškoti patalpos, kur žmonėms būtų patogiau atvažiuoti, kur būtų maloniau. Tada atsirado mažas butikėlis Hinsdeilyje, o šiemet išsikėlėme į didesnes patalpas“, – pasakoja Rimgailė.
Didžiausias komplimentas – klausimas, kur pirko
Mūsų šalies dizainerių drabužiai, kuriais ėmė prekiauti Rimgailė, iš karto sulaukė pasisekimo. Pirmiausia tarp Čikagos apylinkėse gyvenančių lietuvių, vėliau juos pastebėjo ir amerikietės. Pasak „Emigrantų“ pašnekovės, nors atrodo, kad Amerikoje yra visko, iš tikrųjų daug ko čia trūksta, tik reikia laiku tai pastebėti.
Vos tik atvykusi Rimgailė pastebėjo, kad Amerikos rinkoje labai daug nekokybiškų, beverčių daiktų. Ji sako, kad čia gali apsipirkti pigiai, bet kokybė bus tragiška.
„Didžioji dalis, pažiūrėjus į etiketes, yra „Made in China“. [...] Aišku, priklauso nuo parduotuvių. Yra parduotuvių, kur tu sumokėsi 100 dolerių ir kokybė nebus labai gera, bet yra, kur sumokėsi 500 dolerių ir ta kokybė bus daug geresnė, nors toj pačioj Kinijoj pagaminta. Bet, pvz., toms pačioms amerikietėms tai, kad audinys europietiškas, kad pagaminta pačioje Europoje, jau yra didžiulis privalumas“, – aiškina Rimgailė.
Moters teigimu, jaunimas kokybės ir išskirtinių modelių nevertina, o vyresnės amerikietės varžosi, kad tik atrodytų kuo originaliau. Ji priduria, kad didžiausias komplimentas vietinei moteriai – klausimas, kur ji pirko suknelę. Tai reikš, kad drabužis tikrai unikalus.
„Skiriasi ir stilius, ir skonis. Negali sakyti, kad amerikiečiai neturi skonio ar stiliaus. Visko yra, bet europietiškas skiriasi. Atskirsi visą laiką. [...] Tos pačios amerikietės, kurios ateina čia pirkti, juokiasi – aš tai niekam nesakysiu, kur apsiperku, nes nenoriu, kad ateitų mano draugės čia ir visko prisipirktų, noriu būti vienintelė. Joms tiesiog patinka tas išskirtinumas“, – pasakoja „Emigrantų“ pašnekovė.
Atėjusios pirmą kartą beveik niekada neperka
Hinsdeilį, kuriame gavo mažas kambario dydžio patalpas, Rimgailė visą laiką vadino svajonių vieta. Ji sako žinojusi, kad jos prekės labai patiks vietinėms ponioms, kurios nori būti išskirtinės.
Pagrindinė miestelio gatvė lietuvei labai primena senąją Europą, kur klesti maži drabužių ir aksesuarų salonai. Pasak Rimgailės, tokių gatvių nerastume nei pačioje Čikagoje, nei kituose miesteliuose aplink ją.
Rimgailė pasakoja, kad šiame miestelyje žmonės gyvena taip, kaip rodo serialuose apie turtingus amerikiečius. Tarsi dirbtinai sukurtas idealus pasaulis, kur visi visą laiką šypsosi, kur neegzistuoja problemos.
„Čia tikrai gyvena turtingi žmonės. Išsilavinę žmonės, bankininkai, verslų savininkai, gydytojai. Labai daug gyvena tokių, kur neaišku, kas jie tokie ir ką jie veikia... Nedirbančios [moterys] ryte čia bėga krosiuką, eina su draugėmis atsigerti kavos, vaikšto su šunimis, vaikus į mokyklą išleidę eina apsipirkti“, – apie miestelio kasdienybę kalba Rimgailė.
Ji teigia, kad tokiose vietose labai svarbu pritapti prie bendruomenės, įgauti žmonių pasitikėjimą, parodyti, kad esi jų lygio.
„Amerikietės neperžengia tos ribos, kad atsiskleistų iki galo. Lietuvaites aš jau visas pažįstu, visas jų šeimos istorijas žinau: kur keliavo, ką darė, apie vaikus ir pan. O amerikietės santūresnės. Apskritai amerikiečiai, nors atrodo labai atviri, iš tiesų yra gana santūrūs ir konservatyvūs.
Kai pirmą kartą ateina į butiką, labai retai kada iš karto perka. Pirmą kartą jos tik apčiupinėja, pagiria, apžiūri ir išeina. Sako – I'll be back [sugrįšiu]. Jos nori priprasti. Jos žino parduotuves, kur visą laiką perka, ir jos visada eina tenai ir perka net nesimatavusios. O čia pirmą kartą apsižiūri, bet paskui, kai sugrįžta, lygiai taip pat – jau perka ir nesimatavusios. Prie visko jos turi priprasti“, – aiškina lietuvė.
Dažnai girdi klausimų apie Lietuvą
Nors lietuviškų prekės ženklų bei dizainerių pavardžių amerikietės nežino, joms negaila už gaminį iš mūsų šalies sumokėti kiek daugiau. Pasak Rimgailės, užrašas „Made in Lithuania“ joms reiškia ekologiją ir kokybę.
„Kokybės ir kainos santykis amerikietes tikrai tenkina. Jos galėtų mokėti daug daugiau. Bet, kaip sakau, mano klientės yra ir lietuvaitės, ir europietės, ir rusaitės, ir ukrainietės, ir italės. Tad nesinori išpūsti burbulo iš tų kainų. Man geriau, kai žmonės apsiperka, būna laimingi ir sugrįžta, negu kai ateina kartą į mėnesį kartą ir vos tegali kažką nusipirkti“, – savo požiūrį atskleidžia Rimgailė.
Išrinkti vieno populiariausio drabužio verslininkei neįmanoma, ji sako, kad Hinsdeilio moterys perka beveik viską. Daugelis pirkėjų net negalvoja, kur kokiai progai priderins drabužį, jeigu patiko – tiesiog ima.
„Žinokit, perka viską. Ypatingai atėjus naujoms kolekcijoms, perka po pusę kolekcijos. Nes žino, kad jeigu dabar nenusipirks, rytoj nebegaus. Turime tikrai mažai vienetų, nebūna čia 10-ies vieno daikto vienetų“, – „Emigrantams“ sako lietuvė.
Turtingų ponių stiliaus konsultante tapusi Rimgailė dažnai girdi klausimų apie Lietuvą. Ypač nuolatinės klientės domisi, kur yra mūsų šalis, kas joje ypatingo. Verslininkė sako labiausiai mėgstanti pasigirti miškais, ežerais ir Nidos kopomis.
„Kai kurie ateina ir sako: o, aš ieškojau „Google“, kaip atrodo Lietuva. Kokia graži šalis, norėčiau ten nuvažiuoti“, – pasakoja Rimgailė.
Jau ketverius metus nuosavai parduotuvei vadovaujanti Rimgailė džiaugiasi, kad parduoda vis daugiau ir daugiau. Tačiau įspūdingų turtų ši lietuvė sako nesusikrovusi. Ji teigia, kad smulkiuosius verslininkus slegia dideli mokesčiai: „Jie duoda tau uždirbti, bet ir pasiima atgal labai daug.“
Du vaikus auginančiai verslininkei svarbiausia užsidirbti pragyvenimui, kažko daugiau ji ir nesitiki. Nors sako, kad pasitaiko tikrai neeilinių pasiūlymų. Juk ne veltui Amerika vadinama galimybių šalimi: „Gavau pasiūlymą iš Holivudo dalyvauti „Music Awards“, jie ten išvakarėse turi prabangių aksesuarų pristatymą įžymybėms ant raudonojo kilimo. Prekių ženklai gali save pristatyti įžymybėms, kažką padovanoti ir taip save reklamuoti.“
