„Asmuo, apeliuojantis bet kokiame procese, turi nebijoti, kad jo teisinė padėtis netaps blogesnė, nei buvo iki apeliacijos. Priešingu atveju, asmenys yra atgrasomi nuo apeliacijos“, – teigia pareiškėja.
Ji 2016 metais eksternu laikė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą bei gavo 66 balų įvertinimą. Manydama, kad egzamino darbas įvertintas nepakankamai, pareiškėja kreipėsi su prašymu dėl apeliacijos, tačiau po apeliacijos egzamino darbo vertinimas sumažintas iki 42 balų.
Atsakovas, Nacionalinis egzaminų centras, argumentavo, kad pareiškėja žinojo, jog jos darbas bus vertinamas pakartotinai, o tai reiškia, kad jis yra vertinamas iš naujo, neatsižvelgiant į pirminį vertinimą ir priimamas savarankiškas sprendimas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 metų gegužę skundą atmetė kaip nepagrįstą, argumentavęs, jog vertinimo procedūrų negalima tapatinti su teisminiu nagrinėjimu, kur minimas principas taikomas civiliniame ir baudžiamajame procese.
Vis dėlto apeliacine tvarka bylą nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šių metų vasario 5 dieną nusprendė grąžinti bylą žemesniajam teismui nagrinėti iš naujo ir pabrėžė, kad teismas turėtų gauti iš Nacionalinio egzaminų centro pareiškėjos egzamino darbą, nes ji kėlė abejonių ir dėl vertinimo sąžiningumo.
„Pareiškėja, be kita ko, kvestionavo pakartotinio jos egzamino darbo vertinimo sąžiningumą, o reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, siejo su Centro neveikimu – atsisakymu pateikti su egzamino vertinimu susijusius dokumentus“, – rašoma teismo nutartyje.
Pasak aukštesniojo teismo, byloje nesurinkti ir neištirti įrodymai, kurie patvirtintų vertintojų kompetenciją, taip pat pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo, nors to pareiškėja prašė, paties darbo, jo pirminį vertinimą ir vertinimą apeliacijos metu patvirtinančių įrodymų, jų neištyrė.
Dėl šių priežasčių byla neskundžiama nutartimi grąžinta ją nagrinėti iš naujo.
