Lietuviai karingi, užsispyrę. Jei dėl ko nors užpyksta – nepamiršta visą gyvenimą. Jei ieško savosios teisybės – nepailsta kovoti iki galo.
Tai pripažįsta daugelis teisininkų, politikų ir psichologų. Tačiau senovinių dvikovų tradicijų mūsų šalyje sugrąžinti nesiūloma.
Lietuviams ir toliau bandoma įpiršti mintį, kad sprendžiant civilinius ginčus žmonėms neverta nei muštis, nei bylinėtis. Kur kas efektyvesnė išeitis – mediacija.
Būtent taikaus ginčo sprendimo būdo, išvengiant bylinėjimosi, propagandai yra skirti šį ketvirtadienį Vilniuje šurmuliuojančios „Europos Teisės dienos 2012“ renginiai.
Teisingumo ministerijoje ketvirtadienį surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Europos Komisijos bendrojo teisingumo direktorato Civilinio teisingumo direktorė Paraskevi Michou, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Remigijus Šimašius, Teisėjų tarybos (TT) pirmininkas Gintaras Kryževičius.
„Ne paslaptis, kad labai dažnai žmonės į konfliktus įsivelia ne dėl teisinių, bet dėl psichologinių priežasčių“, – pareiškė ministras R.Šimašius.
Kaip minėta, didžiausias dėmesys šįmet skiriamas mediacijai – taikiam tarp žmonių kylančių civilinių ginčų sprendimui, išvengiant daug laiko, nervų ir pinigų kainuojančio bylinėjimosi teismuose.
Graikė P.Michou kalbėjo: „Ši diena ypatingai svarbi. Mes stengiamės, kad žmonės žinotų, kas yra civilinė teisė. Civilinė teisė padeda rasti sprendimus kasdieniame daugelio Europos žmonių gyvenime. Tai gali būti susiję su šeimos gyvenimu, verslo reikalais.“
Ministras R.Šimašius ir TT vadovas G.Kryževičius pabrėžė mediacijos svarbą.
„Tai dažniausiai yra efektyvesnė priemonė negu bylinėjimasis“, – tikino R.Šimašius. Jis dar pridūrė: „Būtent dėl to mes apie tai ir kalbame – kad to turėtų būti daugiau“.
Mediacijos principas – žmonėms, kurie linkę bylinėtis, jų abiejų gerbiamas nešališkas asmuo padeda susitarti taikiai. Mediatoriumi gali būti ir teisėjas. Skirtumas tas, kad susitarimas pasiekiamas greituoju ir geranoriškuoju būdu, išvengiant visų brangių ir ilgai trunkančių teisminių procedūrų.
R.Šimašius kartojo, kad apie mediacijos plėtrą ir naudą stengiasi šnekėti populiariai. „Jeigu kompiuterio ekrane surinktume žodį mediacija, jis būtų pakeistas į meditaciją“, – kaip juoką papasakojo, tačiau rūpestį dėl to išreiškė ministras.
R.Šimašiui atrodo itin svarbu, kai patys žmonės, net nevadindami to mediacija, ieško taikaus susitarimo. „Žingsnis gali būti nebūtinai į teismą, bet galbūt pas trečią asmenį, kuris padėtų susitarti. Tai gali ir verslo asociacijos, ir gerbiamas kaimynas ar bendras giminaitis“, – kalbėjo Teisingumo ministerijos vadovas.
„Yra kategorija žmonių, kurie niekada nepasiduos mediacijos procesui“, – mano Teisėjų tarybos vadovas G.Kryževičius.
R.Šimašius pasakojo, kad kai kuriuose universitetuose yra specialiai apmokomi specialistai, kurie padeda surasti taikius sprendimus. Būsimiems mediatoriams diegiamos ne vien teisinės, bet ir psichologinės žinios. „Ne paslaptis, kad labai dažnai žmonės į konfliktus įsivelia ne dėl teisinių, bet dėl psichologinių priežasčių. Tai yra labai plataus masto dalykas, kurio pagrindas yra žmonių mentalitetas. Deja, turiu konstatuoti, kad susitarimo mentaliteto mes neturime. Yra labai daug žmonių, kurie mano, kad reikia kovoti iki galo“, – apie lietuvius kalbėjo teisingumo ministras.
Jis dar pridūrė: „Dalis žmonių, kurie prašo pagalbos bylinėtis, pasiūlymą susitaikyti priima kaip įžeidimą ar bent kaip nenorą padėti.“
Teisėjų tarybos pirmininkas G.Kryževičius pabrėžė, kad mediatoriumi gali būti ne kiekvienas žmogus: „Pranešimą skaitė psichiatras, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis. Kalbėdamas apie mediacijos procesą, jis kreipia didelį dėmesį į asmenis, kurie dalyvauja. Yra kategorija žmonių, kurie niekada nepasiduos mediacijos procesui. Mediacija yra nepopuliaru dėl mūsų mentaliteto ir teisinės kultūros.“
TT vadovas minėjo, kad per tą pačią Europos teisės dienai skirtą konferenciją viena teisėja iš Norvegijos pasakojo, kad skandinavų mentalitetas kitoks, jų pasitikėjimas teise, valstybe ir instrumentais, kurie yra naudojami – nepalyginamai didesnis.
„Pas mus jeigu yra ateinama iki teismo, reiškia, konfliktas yra subrendęs iki tokio lygmens, kad tik vienas žingsnis iki paleidimų kumščių į darbą. Todėl nuraminti šalis, parodyti, kad toks sprendimo būdas yra daug racionalesnis – ar tai pavyks, priklauso nuo mediatoriaus asmeninių savybių, psichologinio pasirengimo, mokėjimo su šalimis bendrauti betarpiškai, parodyti šiltą savo charakterį, o ne visą laiką sėdėti akmeniniu veidu,“ – apie mediaciją Lietuvoje mintimis dalijosi G.Kryževičius.
