„Po 3 dienų Lietuvoje pradedamas skiepijimas „Pfizer“/„BioNTech“ vakcina. Ne už kalnų ir „Moderna“ vakcina, – savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienį paskelbė Jungtinėje Karalystėje, Kembridžo universiteto ligoninėje, dirbantis gydytojas Tumas Beinortas. – Su ĮPMG (Įrodymais pagrįstos medicinos grupe – red. past.) paruošėme klausimų-atsakymų duombazę apie iRNR vakcinas prieš COVID-19“.
Jis pateikė ir šiek tiek informacijos iš tinklalapio apie iRNR vakcinų sudėtį. „Pfizer“/„BioNTech“ vakciną sudaro iRNR (informacinė RNR, koduojanti SARS-CoV-2 spyglio baltymą), lipidai (vandenyje netirpios molekulės, kurios užtikrina, kad iRNR nesuirtų prieš patekdama į organizmo ląstelę, šie maži riebalų lašeliai supa iRNR ir yra lyg apsauginė sienelė. Vakcinoje yra keturių skirtingų lipidų, įskaitant cholesterolį), druskos (vakcinoje esama keturių skirtingų druskų, viena jų ー valgomoji, druskos užtikrina, kad vakcinos pH būtų panašus į organizmo pH ir vakcina nepažeistų ląstelių), cukrus (tas pats cukrus, kuriuo saldiname arbatą ar kavą, jis apsaugo riebalų lašelius nuo sulipimo ir prisikabinimo prie įpakavimo paviršiaus).
„Pfizer“ iRNR vakcinoje nėra žmogaus embriono ląstelių, DNR, antibiotikų, kraujo produktų, konservantų, gliuteno, kiaušinio baltymo, kiaulienos produktų, mikroschemų“, – pacitavo T. Beinortas, kuris neseniai tapo premjerės Ingridos Šimonytės sudarytos patariamosios tarybos pasiūlymams dėl COVID-19 ligos valdymo teikti nariu.
Šioje duomenų bazėje, bene pirmoje lietuvių kalba, kurioje informacija išdėstyta taip išsamiai ir struktūruotai, pirmiausiai pateikiama įvairių rekomendacijų, kaip saugiai izoliuotis namie, kaip izoliuoti jau persirgusius ar paskiepytus asmens, kaip interpretuoti serologinius testus ir pan. Čia pat pateikiama programėlė COVID-19 sergančiųjų hospitalizacijai ir priežiūrai.
Kitoje rubrikoje sudėtas pluoštas medikų ir mokslininkų parašytų straipsnių apie pandemijos situaciją Lietuvoje, testus, mirtingumą, gydymo perspektyvas, į orą pasklidusio koronaviruso gyvybingumą, uoslės ir skonio praradimą – vienus dažniausiai minimų COVID požymių, genų galimai nulemtą ligos sunkumą.
Bene įdomiausias visuomenei turėtų būti polapis „Dažnai užduodami klausimai apie COVID-19 vakcinas“. Anot tinklalapio kūrėjų, čia pateikiami atsakymai į kai kuriuos dažnai užduodamus klausimus šia tema. Jie paruošti remiantis Filadelfijos vaikų ligoninės specialistų surinkta medžiagą, kurią lietuviai medikai ir mokslininkai dar papildė. Neradus atsakymo į kylantį klausimą, jį galima užduoti specialioje formoje.
Tinklalapyje jau pateikiami atsakymai į daugiau nei 30 klausimų, pavyzdžiui, kaip veikia iRNR vakcinos, koks jų efektyvumas, galimas šalutinis poveikis ir sudėtis, ar galima / būtina skiepytis jau sergant / persirgus COVID-19, ar pasiskiepijus vis dar reikės laikytis infekcijų kontrolės rekomendacijų, kokio poveikio tikėtis bandančioms pastoti, nėščioms ar žindančioms moterims.
Įrodymais pagrįstos medicinos grupei, be T.Beinorto, priklauso aštuoni gydytojai iš Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų, jų kolegos iš Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Šveicarijos, mokslininkai iš Jungtinės Karalystės, Švedijos, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Europos jaunųjų gydytojų asociacijos ir Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos atstovai. Grupė skelbia, kad jos misija – teikti sprendimus geriausiai sveikatos priežiūrai.
