Optimizmo Lietuvoje nepagausėjo ir per pastaruosius dvejus metus, teigia amerikiečių tyrimų centras „Pew Research Center“, gruodžio pradžioje paskelbęs ataskaitą, kurioje lyginami 1991, 2009 ir 2011 metų duomenys iš Lietuvos, Rusijos bei Ukrainos.
Tyrimo duomenimis, demokratiją labiau vertina jaunesni žmonės. Demokratines permainas teigiamai įvertino 60 proc. apklaustųjų, jaunesnių nei 30 metų.
Parama daugiapartinei sistemai Lietuvoje atitinkamais metais smuko nuo 72 proc. iki 55 proc. ir 52 procentų. Rinkos ekonomikos atsiradimą prieš 20 metų palaikė 76 proc., 2009-aisiais – 50 proc., o šiemet 45 proc. Lietuvos gyventojų.
„Nusivylimas partijomis, demokratija, politika yra dėl to, kad visa Rytų Europa nežino, kaip elgtis su šia transformacija. Transformacijai reikia civilizacinės revoliucijos, o visi skaičiuoja, kas kiek turi nuopelnų tėvynei, o ne tai, kaip daryti reformas ir kaip kokybiškai keisti“, – BNS sakė istorikas, Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas.
„Lietuvoje 20 metų matome varžybas, kas labiau nusipelnė Lietuvai – Brazausko linija „mes ir tada dirbome Lietuvai“, ir konservatorių pusės netikėjimas tuo. Niekas nesvarsto apie kokybines permainas, apie tai, kokia yra mūsų ne tautinė tapatybė, o civilizacinė tapatybė, iš kur į kur mes einame“, – teigė A.Bumblauskas.
Jo teigimu, gyvename regione, kuris pergyveno giliausią kitos civilizacinės būsenos epochą.
Tyrimo duomenimis, demokratiją labiau vertina jaunesni žmonės. Demokratines permainas teigiamai įvertino 60 proc. apklaustųjų, jaunesnių nei 30 metų.
Lietuvos gyventojų nuomone, permainos per pastaruosius du dešimtmečius labiausiai į naudą išėjo politikams (juos išskyrė 91 proc.) ir verslo savininkams (78 proc.), bet ne paprastiems žmonėms (20 proc.).
Vis dėlto, kiti tyrimo rezultatai rodo, kad demokratijos principai lietuviams yra svarbesni nei žmonėms Rusijoje ir Ukrainoje.
Vienintelėje Lietuvoje dauguma (52 proc.) gyventojų sakė, kad demokratinė valdžia yra svarbiau nei stiprus lyderis (40 proc.). Rusijoje pirmenybę stipriam lyderiui teikė 57 proc. apklaustųjų, Ukrainoje – 60 procentų.
Apklausos duomenimis, lietuviai labiau nei Rusijos ir Ukrainos gyventojai tiki žmogaus asmeninėmis galimybėmis. 55 proc. apklaustų lietuvių mano, kad žmonėms šiais laikais sekasi dėl jų sugebėjimų ir ambicijų. Tuo metu rusai ir ukrainiečiai mato didesnę visuomenės problemų svarbą.
Be to, nors ir daug Lietuvos gyventojų, praėjus 20-čiai metų po Sovietų Sąjungos žlugimo, pokyčius vertina kritiškai, tačiau lietuviai blogybių įžvelgia mažiau nei Rusijos ir Ukrainos piliečiai.
56 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sakė, jog pastarieji 20 metų turėjo neigiamos įtakos gyvenimo kokybei, tokios nuostatos laikėsi 61 proc. rusų ir 82 proc. ukrainiečių.
30 proc. lietuvių teigė, kad pastarasis dvidešimtmetis neigiamai paveikė jų tautinio pasididžiavimo jausmą. Tuo skundėsi 56 proc. Rusijos ir 61 proc. Ukrainos gyventojų.
Nepriklausomybės laikotarpis, 40 proc. Lietuvos gyventojų teigimu, blogai paveikė jų dvasines vertybes. Tokios nuostatos laikosi 53 proc. rusų ir 49 proc. ukrainiečių.
Tyrimo rezultatai paskelbti gruodžio pradžioje. Lietuvoje kovo ir balandžio mėnesiais apklausta 750 žmonių.
