Dukart šiuo laivu į kruizus plaukusi 15min.lt skaitytoja Greta pasakojo, kad tai buvusios nepamirštamos atostogos. „Pirmą kartą plaukiau 2007-2008 metais, antrąjį – praeitų metų vasaros pabaigoje. Tada plaukėme lygiai tuo pačiu maršrutu, kaip „Costa Concordia“ turėjo plaukti dabar, bet paskendo. Mano įspūdžiai iš kelionės labai geri“, – teigė moteris.
Greta pasakojo, kad šis laivas – tai miestas ant vandens. Jame yra sporto salė, bažnyčia, diskotekos, barai, 4D kino teatras, baseinai, SPA, restoranas, teatras, kuriame vyko įvairūs magijos, muzikos šou.
„Ir neįmanoma pamiršti to, kad kiekvieną dieną atplauki vis į kitą miestą, nusiperki ekskursiją, kurios metu pamatai gražiausias miesto vietas, įžymiausius pastatus. Laive 100 proc. pasirūpinta visų žmonių užimtumu – nuo vaikų iki pagyvenusių žmonių“, – prisiminimais dalijosi Greta.
Instruktažo įdėmiai neklausė
2010 metais kruiziniu laivu keliavęs Darius taip pat sakė patyręs daugybę smagių akimirkų. „Tai buvo pirmas kartas, kai keliavome tokiu laivu. Labai įdomu – kaip plaukiojantis miestas. Jausmas įdomus – negalvoji, kad gali kas nors atsitikti, nes jis labai didelis. O kad parvirstų ant šono, net mintis tokia nekyla. Todėl buvo labai keista matyti per televizorių, internete“, – teigė Darius.
Vyro teigimu, nuotaika laive buvusi labai gera, todėl ir instruktažas vyko gana linksmai. „Aš gal buvau taip nusiteikęs, kad nelabai įdėmiai ir klausiau, nes atrodė, jog tai tik formalumas. O pasirodo, to galėjo prireikti. Kai kitą kartą plauksiu, jau atidžiai klausysiuosi“, – kalbėjo Darius.
Dariaus teigimu, instruktažas buvo organizuotas labai gerai, poilsiautojai buvo suskirstyti grupėmis, kiekvienas klausė jo ta kalba, kurią geriausiai supranta. „Lietuvių grupės nebuvo, bet buvo rusų. Priskyrė moterį, į kurią visos kelionės metu galima buvo kreiptis. Ji viską papasakojo, kaip elgtis ypatingais atvejais ir kaip elgtis pačiame laive kasdien, nes laineris didelis, susigaudyti iš pradžių sunkoka“, – pasakojo Darius.
Vyras sakė manąs, kad katastrofos metu tarp keleivių kilusi panika yra natūralus dalykas, juk laivu plaukia apie 4 tūkst. žmonių.
„Įgulos nariai elgdavosi vėjavaikiškai“
2008 metais šiuo kruizu plaukusi Gabrielė taip pat pasakojo, kad įspūdžiai iš kelionės laivus buvo tik patys geriausi, tačiau ji prisipažino mačiusi, jog laivo įgula savo tiltelyje dienos metu elgdavosi vėjavaikiškai. „Neretai matydavome laivo įgulos narius viename iš mūsų lankomų barų bendraujančius su kruizo dainininkėmis“, – prisiminė Gabrielė.
Mergina taip pat pasakojo, kad pirmąją kruizo dieną visi keleiviai privalėjo išklausyti instruktažą. „Tačiau nemanau, kad per šią katastrofą viskas vyko taip, kaip buvo numatyta. Instruktažo metu per garsiakalbius buvo liepta pasiimti gelbėjimosi liemenes ir skubėti prie gelbėjimo valčių. Įeinant į salę, du laivo darbuotojai žymėjo kiekvieno keleivio kruizinę kortelę ir tik tuomet išsirikiavus buvo leista lipti į gelbėjimosi valtį“, – pasakojo Gabrielė.
Tik pasimatavo gelbėjimosi liemenes
2009 metais „Costa Concordia“ laivu iš Barselonos keliavusi Angelė irgi teigė likusi labai patenkinta savo kelione. „Nebuvo net minties, kad šiuolaikiniam laivui gali atsitikti tokia nelaimė. Kelionė buvo įspūdinga“, – teigė Angelė.
Moteris pasakojo, kad laive veiklos galėjo rasti bet kokio amžiaus ir pomėgius asmuo. Esą ji su vyru labiausiai susižavėjo barais, kurių kiekvienas buvo pavadintas vis kitu Europos miesto vardu. „Mums labiausiai patiko Vienos baras, kuris buvo senoviškai įrengtas ir jame atlikėjai atliko F.Sinatros dainas. Visi nori didelio šurmulio, yra daug tokių restoranų, kur triukšminga, o mes atradome sau kampelį, kuriame buvo labai smagu“, – įspūdžius pasakojo Angelė.
Angelė prisipažino patyrusi stresą, kai išgirdo apie „Costa Concordia“ katastrofą. „Kruizo metu, kai viena diena buvo laisvesnė, įsijungė sirenos, visi buvo sukviesti su gelbėjimosi liemenėmis į vieną aukštą prie gelbėjimosi valčių. Bet į tuos laivelius mes nelipome, išrikiavo visus, patikrino, ar visi su liemenėmis, ar turi keleivių korteles ir viskas pasibaigė“, – prisiminė moteris.
Angelės manymu, apmokymų gal ir užtektų, tačiau jiems tai buvo jau antrasis kruizas ir jie su vyru gana neblogai suprato, kur reiktų bėgti ir ką daryti. „Bet čia, kaip supratau, žmonės tik išplaukė, pati pirma kruizo diena, jie gal sunkiai orientavosi, o dar elektra dingo. Tai turėjo būti baisu. Juk nei grįši tos liemenės pasiimti, nes laivas yra įspūdingo dydžio. Koridoriai tokio ilgio, kad kito gali nesimato, kajučių daugybė. Paskaičiau, kad visi stumdėsi prie valčių, vyrai nepraleido moterų ir vaikų, tai tikrai labai baisu“, – kalbėjo Angelė.
Plauks ir vėl
Tačiau ji teigė neketinanti atsisakyti galimybės dar kartą apsilankyti panašiame kruize. Moteris įsitikinusi, kad informacijos apie saugumą pakanka, ji transliuojama ir per kajutėse esančius televizorius, tačiau gal ne visi tai pasižiūri. „Pasikalbėjome su vyru, kad lėktuve irgi pateikiama informacija, kaip evakuotis. Bet jeigu kas atsitiktų, man rodos, būtų tas pats – ta pati panika“, – sakė Angelė.
Kruizinis laivas „Costa Concordia“, kuriuo plaukė per 4 200 žmonių, nuskendo prie Italijos Džilijo salos sausio 14-osios naktį. Didžioji dalis keleivių ir įgulos narių pavyko išgelbėti. Naujausiais duomenimis, be šešių žuvusiųjų, dar 16 žmonių yra laikomi dingusiais be žinios. Nuo 40 iki 60 žmonių per nelaimę patyrė įvairaus sunkumo traumas. Katastrofos priežastys kol kas lieka iki galo neaiškios. Sausio 15 dieną žiniasklaida jau citavo „Costa Crociere“ atstovus, tvirtinančius, kad katastrofa įvyko dėl kapitono kaltės.
