2020 11 07

Tyrimas: lietuviai pirmojo karantino suvaržymus pakėlė lengviau nei ES vidurkis

Lietuviai dėl koronaviruso pandemijos pavasarį įvestus suvaržymus pakėlė lengviau nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) piliečiai, rodo Eurobarometro duomenys.
Karantinas Vilniuje
Karantinas Vilniuje / Luko Balandžio / 15min nuotr.

Paklausti, ar apribojimai, įvesti kovojant su koronaviruso plitimu, jiems sukėlė sunkumų, 5 proc. lietuvių teigė, kad susidorojo su šiais suvaržymais labai lengvai ir jie net pagerino jų kasdienį gyvenimą. Tiesa, taip manančių europiečių vidutiniškai buvo kiek daugiau – 7 procentai.

Tuo tarpu kaip gana lengvai įveikiamus karantino suvaržymus įvertino 40 proc. respondentų iš Lietuvos, kai ES tokių vidutiniškai buvo 31 procentas.

Kad karantinas buvo ir sunkus, ir lengvas, teigė 37 proc. lietuvių, ES vidurkis – 30 procentų.

Kaip sunkų karantino iššūkį vertino 14 proc. lietuvių, vidutiniškai ES taip teigė 25 proc. respondentų. Kaip itin sunkų ir keliantį pavojų psichinei ir fizinei sveikatai karantiną vertino 4 proc. lietuvių ir 7 proc. europiečių vidutiniškai.

Lengviausia su karantino iššūkiais dorotis buvo suomiams, kurių 23 proc. teigė, kad jų gyvenimas net pagerėjo, antrojoje vietoje – Nyderlandai. Latviai ir estai užėmė atitinkamai trečią ir ketvirtą vietą. Lietuva yra dešimta iš 27 ES šalių.

Sunkiausiai karantiną ištverti buvo portugalams: čia kaip didelį iššūkį jį įvertino daugiau nei pusė respondentų. Daugiausiai, 14 proc. teigiančių, kad karantinas buvo itin sunkus ir kėlė pavojų jų sveikatai buvo Graikijoje.

Atsigavimo tikisi ne anksčiau 2023 metų

Tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje, dauguma respondentų manė, kad šalies ekonomika po koronaviruso pandemijos neatsigaus anksčiau kaip 2023 metais. Lietuvoje taip teigė 34 proc. respondentų, ES vidutiniškai 42 procentai.

Tiek Lietuvoje, tiek ES 29 proc. respondentų mano, kad atsigavimas galimas jau 2022 metais.

Lietuviai optimisitiškiau vertina ankstesnio atsigavimo galimybes: 21 proc. mano, kad jis galėtų įvykti jau kitais metais, kai ES taip manančių vidutiniškai yra 17 procentų. Šiemet atsigavimo tikėjosi 5 proc. lietuvių, ES vidutiniškai 2 procentai.

Lietuva yra aštunta tarp ES šalių pagal optimizmą dėl ankstyvo ekonomikos atsigavimo, septintoje vietoje – Latvija. Estai mano, kad atsigavimas bus lėtesnis ir šiuo požiūriu yra artimi ES vidurkiui.

Aštuoniose valstybėse bent vienas iš dešimties respondentų teigė manantis, jog ekonomika neatsigaus visai. Kroatijoje taip teigė 16 proc. respondentų, Slovakijoje – 14 proc., Čekijoje ir Austrijoje – po 13 proc. Lietuvoje taip teigė 7 proc. respondentų – kiek ir visoje ES vidutiniškai.

Ši Eurobarometro apklausa vykdyta šių metų vasarą, tarp liepos 9-osios ir rugpjūčio 26-osios. Lietuvoje apklausti 1005 respondentai, visoje ES – per 26,6 tūkstančio.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų