Per Kūčias – į barą
Viena iš labiausiai lietuvių pamėgta užsienio valstybė – Airija. Skaičiuojama, kad čia gyvena maždaug 37 tūkst. tautiečių. Viena iš jų – maždaug prieš dešimtmetį iš Kalvarijos savivaldybės į Dubliną persikrausčiusi Kristina Skorupskė. Moteris, kaip ir dauguma iš mūsų, nepaprastai laukia artėjančių švenčių. Tiesa, šiemet ji jas sutiks kiek kitaip nei įprastai. Anksčiau Kristina kone kasmet stengdavosi per šventes grįžti į gimtinę pas artimuosius, tačiau šiais metais to nebus.
„Airiškos Kalėdos nelabai skiriasi nuo lietuviškų: vaikai ryte randa dovanas po eglute, šeimos lanko bažnyčią, o vakare visi būtinai susėda prie didelio stalo ant kurio garuoja orkaitėje kepta jautiena ir kalakutas. Airiai valgo nepaprastai daug saldumynų. Tiesa, nors Kalėdos panašios į lietuviškas, tačiau Kūčių vakaro tradicijų jie neturi. Įprastai per Kūčias airiai lanko barus, susitinka su draugais, kas nebūna pasiruošęs kalėdinių dovanų, jas pakuoja būtent Kalėdų išvakarėse“, – pasakojo K.Skorupskė.
Šiais metais ji ir dukrytė Ella Kalėdas sutiks su draugo Emmeto šeima. Jie ne tik išpakuos dovanas, sės prie gausiai vaišėmis nukrauto stalo, bet ir žais stalo žaidimus. Ši veikla Airijoje – taip pat labai populiari.
„Dovanas perku tik patiems artimiausiems žmonėms: šeimai, draugams, kolegoms darbe. Jei negrįžtu į Lietuvą, visada per šventes stengiuosi paskambinti artimiesiems, pasiteirauti, kaip jiems sekasi. Airijoje lietuvių bendruomenė – itin gausi. Prieš šventes jie rengia įvairias muges, kalėdinius vaikų vakarėlius“, – pasakojo Kristina.
Ji juokėsi, kad didžiųjų metų švenčių neįsivaizduoja be baltos mišrainės, į kurią vietiniai airiai žiūri gana nepatikliai.
Į Lietuvą – po 8 metų
Taip pat Dubline gyvenanti mažeikiškė Viktorija Boikovaitė šiais metais su draugu Tomu Žukausku ir jųdviejų sūnumi Rojumi pirmą kartą nuo 2010 m. švenčių švęsti sugrįš į Lietuvą. Dėl šios priežasties šių metų Kalėdų ji laukia su dideliu nekantrumu.
„Net ir likę Airijoje paprastai per šventes stengiamės kiek įmanoma labiau išlaikyti lietuviškas tradicijas: su draugais ar brolio, kuris taip pat gyvena Airijoje, šeima susiburiame mūsų namuose. Kūčių vakarą visada einame į vietinę bažnytėlę. Ją pamilome nuo pirmo apsilankymo. Vakare visada sėdame prie būtinai 12 patiekalų nukrauto stalo. Airiai tokios tradicijos neturi. Kiek žinau, kad per Kūčias jie geria karštą šokoladą“, – pasakojo Viktorija.
Įprastai kalėdines dovanas jauna moteris perka gana vėlai – prieš pat šventes. Šie metai – išskirtiniai. Kadangi V.Boikovaitė šventėms grįžta į Lietuvą, ji buvo priversta dovanas supirkti daug anksčiau ir į gimtinę jas išsiųsti dar iki jai pačiai pakylant iš Dublino oro uosto.
„Stengiausi rinkti praktiškas dovanas: vyrams – kojines, moterims – įvairius dušo reikmenis, vaikams – aišku, žaislus. Įprastai stengiuosi dovanomis pradžiuginti tik pačius artimiausius šeimos narius, tačiau šiemet pripirkau ir daugiau dovanų. Man svarbiausia, kad šias Kalėdas galėsiu sutikti tarp pačių brangiausių žmonių. Būnant svetimoje šalyje laikas greitai bėga. Net ir labai besistengiant neįmanoma sukurti tos atmosferos, kuri būna šeimos rate. Labai džiaugiuosi, kad sūnui Rojui tai bus pirmos Kalėdos jo tėvų gimtinėje. Tikiuosi, tai taps gražia tradicija“, – vylėsi Viktorija.
Popieriniai atvirukai – net kaimynams
Panašiai kaip ir Airijoje, daug lietuvių galima sutikti ir JAV esančioje Čikagoje. Bent jau taip sako čia gyvenanti raseiniškė Lidija Eitutytė. Ji juokavo, kad neretai vaikštant parduotuvėje galima pasijusti tarsi kokiame Vilniaus „Akropolyje“ – aplink vien lietuviškai šnekantys tautiečiai.
Toli nuo gimtinės gyvenanti Lidija šias Kūčias sutiks namuose su šeima, o Kalėdų dieną, kaip ir dauguma amerikiečių, keliaus į restoraną.
„Amerikiečiai Kalėdas visada pasitinka įspūdingai. Jie negaili pinigų dekoracijoms, namų puošybai, dovanoms, įvairiems gardumynams. Jų šventinis stalas toli gražu nesusideda iš 12 patiekalų kaip Lietuvoje – maisto pasirinkimas būna daug didesnis. Kažkokių išskirtinių tradicijų čia nėra. Amerikiečiams Kalėdos – tiesiog šeimos pabuvimo kartu šventė“, – sakė L.Eitutytė.
Tiesa, viena šventinė tradicija JAV visgi egzistuoja – žmonės labai mėgsta vieni kitiems siuntinėti popierinius atvirukus. Juos amerikiečiai mėgsta siųsti ne tik toli gyvenantiems artimiesiems, bet net ir kaimynams, gydytojams ar kažkada tiesiog maloniai nusišypsojusiems pardavėjams.
„Amerikiečiai visada dosnūs dovanomis, kuriomis pradeda rūpintis iš karto po Padėkos dienos. Jie niekada nepadovanos tik vieno ar dviejų daiktų. Dovanų maišas turi būti pilnas, o jomis būtina apsikeisti Kalėdų rytą. Įdomu tai, kad jie nešvenčia antrosios Kalėdų dienos“, – pasakojo Lidija.
Ji teigė, kad Ilinojaus valstijoje, kurioje ir yra Čikaga, susikūrusi labai stipri lietuvių bendruomenė. Jie kasmet organizuoja įvairius tautiečių šventinius renginius, koncertus, spektaklius, sporto varžybas.
Iš bažnyčių padaryti barai
Ne pirmus metus Olandijos sostinėje Amsterdame gyvenanti vilnietė Ingrida Arniulytė įprastai šventėms sugrįždavo į gimtinę. Vis dėlto šiemet būtent pas ją ir jos šeimą atskris mama, tad Kalėdos ir vėl bus sutiktos artimiausių žmonių rate. Ingrida tikino kitokių švenčių, nei buvimas su brangiausiais žmonėmis, ji neįsivaizduojanti.
„Olandijoje Kalėdos nėra itin didelė šventė. Šios šalies gyventojai nėra labai tikintys. Čia – daug uždarytų bažnyčių, iš kurių padaryti barai, klubai. Sakyčiau, kad olandams už Kalėdas daug svarbesnė gruodžio 5-oji – Kalėdų senelio diena. Būtent šią dieną vaikai gauna daugiausiai dovanų. Per pačias Kalėdas jiems atitenka tik įvairios smulkmenėlės, saldumynai“, – pasakojo I.Arniulytė.
Ji teigė, kad Olandijoje nėra ir Kūčių tradicijos, o per Kalėdas šioje šalyje niekas nesistengia stalų apsunkinti įvairiais maisto produktais. Dažniausiai olandai per šventes valgo tik užkandžius. Tiesa, olandų Kalėdos neįsivaizduojamos be varškės spurgų. Jos itin mėgstamos šioje šalyje.
Geriausia dovana – auka
Šveicarijoje esančiame Klingnau mieste gyvenanti vilkaviškietė Renata Demond šiemet į Lietuvą taip pat negrįš. Pas ją į svečius atskris dukra Eslanda, tad abi jos per šventes planuoja vykti į kalnuose esantį Leukerbado miestą, kuris garsėja savo terminiais baseinais, ir ten apsistoti.
Kalbėdama apie šveicariškas švenčių tradicijas, Renata pasakojo, kad šioje šalyje Kūčių niekas taip pat nešvenčia, o per Kalėdas dažniausiai vietiniai gyventojai lanko barus, vaikšto po miestus. Dovanas šveicarai taip pat mėgsta dovanoti vieni kitiems, tačiau dažniausiai jos būna simboliškos – pavyzdžiui, butelis vyno. Daug dažniau žmonės per šventes vietoje dovanų aukoja pinigus įvairioms organizacijoms: „Caritui“, sergančių vaikų ligoninėms ar pan.
„Nuo seno Šveicarijoje nebuvo vieningos švenčių tradicijos. Ši šalis – kelių skirtingų tautybių ir net skirtingomis kalbomis šnekančių žmonių mišinys. Aišku, tam tikros bendros tendencijos vis dėlto yra. Pavyzdžiui, įprasta, kad laikotarpiu tarp Kalėdų ir Naujų metų niekas nedirba, tad daugelis važiuoja į kalnus slidinėti, išsinuomoja kalnų trobeles ar kitaip pramogauja. Darbdaviai šiuo laikotarpiu įprastai savo darbuotojams rengia šventes, metų gale sumoka vadinamąjį tryliktą atlyginimą“, – pasakojo R.Demond.
Nesupranta lietuvių
Norvegijoje esančiame Moldės mieste gyvenantis uteniškis Gintaras Gurkšnys pastaruosius penkis metus sutinka su žmonos artimaisiais, kurie gyvena netoli sostinės Oslo. Šie metai nebus išskirtiniai. Įprastai šeima stengiasi laikytis lietuviškų tradicijų – per Kūčias nevalgo mėsos, stalą nukrauna 12 skirtingų patiekalų. Per Kalėdas visus lanko Kalėdų senelis.
„Kūčių vakarą įprastai einame į vietinę bažnyčią. Nors norvegai yra liuteronai, tačiau ir katalikų bažnyčių galima surasti. Mišių eiga – tokia pati, kaip ir pas mus, tad net tie, kurie nemoka vietinės kalbos puikiai gali viską suprasti“, – šypsojosi pats norvegiškai gerai kalbantis Gintaras.
Jis pasakojo, kad Norvegijoje per šventes itin populiari aviena. Vyras prisiminė linksmą istoriją, kaip kartą nuėjęs į svečius dėl šios vietinių tradicijos pasijuto ne itin jaukiai.
„Įprasta, kad norvegai prieš Kalėdas į svečius kviečiasi savo kaimynus. Kartą netoli mūsų atsikraustė nauja šeima ir pasikvietė mus pas save. Susėdome prie stalo, o ten – lėkštėse guli po avies galvą. Mudu su žmona tik susižvalgėme ir mandagiai atsisakėme ją valgyti. Aišku, mūsų kaimynai pasirodė labai tolerantiški ir viską suprato. Labiausiai tada mums neįprasta pasirodė, kaip jie šaukšteliu iškabino iš avių galvų akis ir visas jas nurijo. Pas juos tai – didelis delikatesas“, – šypsojosi pašnekovas.
Nors per šventes norvegai mėgsta šviečiančiomis girliandomis puošti savo namus, tačiau pas juos nėra tradicijos kuo įspūdingiau padabinti pagrindinę miesto eglę.
„Moldėje, kurioje gyvena gal 30 ar 40 tūkstančių žmonių, mažiausiai penkerius pastaruosius metus vis puošiama ta pati eglė. Papuošimai kasmet irgi niekuo nesiskiria. Kai mes su žmona savo bendradarbiams parodėme, kokios eglutės yra Lietuvoje, likome nesuprasti. Norvegai pripažino, kad mūsų šalies žaliaskarės yra išties gražios, tačiau stebėjosi, kam leisti šimtus tūkstančių eurų jų papuošimams, kai šiuos pinigus būtų galima panaudoti kitiems tikslams“, – pasakojo G.Gurkšnys.
