Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį nacionalinės LGBT teisių organizacijos LGL atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad Lietuva yra viena mažiausiai tolerantiškų LGBT teisių atžvilgiu valstybių ES. Net ketvirtadalis apklaustųjų nesutiko, kad gėjai, lesbietės, biseksualūs ir translyčiai asmenys turėtų būti laisvi gyventi taip, kaip nori, o daugiau nei pusė apklaustųjų teigė, kad nesijaustų patogiai, jei kaimynystėje gyventų LGBT asmenys.
„Apklausos metu išryškėjo paradoksali tendencija – dirbantys suaugusieji Lietuvos miestuose yra tolerantiškesni nei jaunuoliai, o vyresnio amžiaus žmonės kaimo vietovėse yra labiau neutralūs translyčių asmenų atžvilgiu, nes jiems trūksta supratimo ir informacijos šia tema – greičiausiai, gavę daugiau informacijos apie translyčius asmenis, jie taps mažiau tolerantiški“ – sako apklausos ekspertas Algirdas Davidavičius.
Nerimą kelia ir empatijos LGBT asmenims trūkumas mūsų šalyje. Apklausos duomenimis, net trečdalis respondentų teigė nejaučiantys empatijos LGBT poroms, fiziškai užpultoms gatvėje dėl to, kad laikėsi už rankų, ir tik 1 iš 5 asmenų įsikištų, jei LGBT asmuo būtų užpultas gatvėje.
Tai – ypač liūdinanti žinia, nes neapykantos nusikaltimai ir prieš LGBT asmenis nukreipta neapykantos kalba Lietuvoje yra rimta problema. Štai visai neseniai, praėjusių metų spalio mėnesį, Vilniuje užpultas vaikinas, ėjęs gatve susikibęs už rankų su savo partneriu. Šis įvykis pradėtas tirti kaip neapykantos nusikaltimas tik po to, kai sulaukė didesnio žiniasklaidos susidomėjimo.
Atliktas tyrimas rodo ir tai, kad lietuviai nepakankamai rimtai vertina neapykantos nusikaltimus – tik pusė apklaustų žmonių sutiko, kad nusikaltimai, motyvuoti neapykanta dėl žmogaus seksualinės orientacijos, turėtų sulaukti rimtesnės bausmės.
Plačiojoje visuomenėje menkai suprantamas neapykantos nusikaltimų poveikis aukoms – neapykantos incidentai nukentėjusius asmenis dažnai verčia bijoti atsiverti, jie ima kaltinti save, praranda pasitikėjimą teisingumu.
1 iš 5 asmenų įsikištų, jei LGBT asmuo būtų užpultas gatvėje.
Tad apie neapykantos nusikaltimus dažnai nepranešama, nors egzistuoja teisinė bazė, užtikrinanti tokių nusikaltimų aukų teises – Baudžiamasis kodeksas bei neseniai priimta ES aukų teisių direktyva draudžia neapykantos nusikaltimus ir neapykantos kalbą dėl asmens seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Tačiau vien dabartinių Lietuvos įstatymų nepakanka siekiant užtikrinti neapykantos nusikaltimų aukų teises.
LGL vadovo Vladimiro Simonko teigimu, „būtina užkirsti kelią tokiems nusikaltimams ir tuo pat metu užtikrinti, kad aukos turėtų teisę į teisingumą: kad galėtų pranešti kompetentingoms institucijoms, kad nusikaltimai būtų greitai ir efektyviai tiriami, kad kaltininkai sulauktų bausmių ir kad aukos gautų reikalingą pagalbą“.
Apklausa buvo vykdoma TNS LT, projekto „Call it Hate“ užsakymu, 2018 m. rugpjūčio 2–23 d.; bendras respondentų skaičius – 1000 žmonių.
