Policijos pareigūnai teigia, kad padirbinėti naujos kartos asmens dokumentų beveik neįmanoma. Tokių atvejų pasitaiko retai, nes padirbtus dokumentus iškart pastebi pareigūnai.
Aštuoni milijonai – tiek nuo 2003-iųjų Lietuvoje išdalyta asmens tapatybės dokumentų.
Migracijos valdybos vadovės teigimu, asmens tapatybės korteles dažniausiai užsisako nevykstantys į užsienio šalis, kur reikalingos vizos. Vis dėlto pastaruoju metu daugėja įsigyjančiųjų abu dokumentus – ir kortelę, ir pasą.
„Mūsų praktika rodo, kad negalima išskirti, kad populiaresnės tapatybės kortelės ar pasas. Gal pažymėčiau, kad vyresnio amžiaus žmonės nuo senų laikų turi įprotį užsisakyti pasus, o jaunoji karta, keliaujantys žmonės, verslininkai – abu dokumentus – ir pasą, ir kortelę“, – teigia l.e.p. Migracijos valdybos viršininkė Edita Prilepskienė.
Elektroninis parašas – naujos kartos dokumentas, teigia vidaus reikalų viceministras.
„Tai yra saugus sertifikuotas elektroninis parašas, kuriuo asmuo galėtų pasinaudoti atlikdamas daug elektroninių paslaugų. Lietuvoje yra keliolika tūkstančių paslaugų, kurias gali gauti sėdėdamas savo darbo vietoje, būdamas prie kompiuterio pasirašyti sertifikuotu parašu ir gauti vienas ar kitas paslaugas“, – aiškino vidaus reikalų viceministras Julius Morkūnas.
Atsiradus pirmiesiems nepriklausomos Lietuvos pasams, klastotojams prasidėjo tarsi aukso amžius. Ypač populiaru buvo juos klastoti perklijuojant pase nuotrauką. Suklastotų dokumentų dar pasitaikydavo ir praėjusiame dešimtmetyje. Dabar tokių nusikaltimų – retenybė.
„Pareigūnai iš karto identifikuoja tokius klastotus dokumentus, bet tai nėra eurai, kurie dažnai padirbinėjami. Lupa padeda iš karto per keletą sekundžių identifikuoti, ar dokumentas yra tikras“, – sako Saulius Gagas.
Migracijos valdybos duomenimis, vien Vilniuje per savaitę išduodama daugiau nei tūkstantis tapatybės kortelių ir šiek tiek mažiau pasų.
