Lietuvio istorija primena Holivudo filmų scenarijų. Aukštaūgis vaikinas svajojo užkariauti NBA, tačiau greitai suprato, kad milijonų iš krepšinio uždirbti nepavyks. Todėl išmėgino save įvairiausiose srityse – stojo prie didžėjaus pulto, studijavo Vilniaus Gedimino technikos universitete, bet galiausiai nusprendė paragauti emigranto duonos.
„Į Daniją man pasiūlė važiuoti mergina, su kuria tuo metu draugavau. Nedvejojau nė minutės, juk niekam ne paslaptis, kad Skandinavijoje atlyginimai dešimteriopai didesni“, – pasakoja vyras.
Lietuviui pasisekė iš karto – gavo darbo didelį restoranų tinklą Kopenhagoje valdančioje kompanijoje. Atsiradus darbo galimybėms, išširo santykiai, atvedę į Daniją.
„Ateini į darbą ir viskas – laiko nebėra niekam. Be to, tai – nuolatinis greitis paprastuose darbuose. Net patys elementariausi darbeliai reikalauja valandų, o tu jų neturi. Pvz., yra maišas žolelių, turi tiksliai nuskinti pusės centimetro stiebelius, suskaičiuoti ir sudėti į dėžutė. Visos tavo pastangos, viskas sukoncentruota į tokias elementarias užduotėles ir spaudimas pasidaro nebe fizinis“, – pasakoja M.Paulinas.
Kulinarijos meistro teigimu, virtuvėje svarbus kiekvienas veiksmas ir griežtas planas. „Gali viską susiplanuoti iki menkiausių smulkmenų, kad sutaupytum kelias sekundes, ir, žiūrėk, valandos pabaigoje jau turi 5 minutes“, – kalba pašnekovas.
Šiandien sunku patikėti, kad vyras niekada nesvajojo suktis kulinarijos pasaulyje, tačiau judesys, adrenalinas ir veiksmas virtuvėje puikiai tiko neramios sielos M.Paulinui.
Atrodė, kad naujoji veikla yra būtent tai, ko taip ilgai ieškojo. Dar po kiek laiko vyro širdyje atsirado vietos ne tik maisto gamybai, bet ir žaviai bendradarbei Charlotte.
Jausmai buvo abipusiai, tačiau, bėgant laikui, pora ėmė skęsti rutinoje, o širdis troško naujų iššūkių.
Todėl, keliaudamas po vieną mažiausių, tačiau turtingiausių pasaulio valstybių, Monako kunigaikštystę, jaunas vyras kiekviename aplankytame restorane palikdavo savo gyvenimo aprašymą – galbūt pasiseks.
„Man paskambino iš geriausio Monako restorano. Sako: kviečiam tave atvažiuoti padirbėti Joelio Robuchono virtuvėje. Tuomet net nežinojau kas tas J.Robuchonas“, – šypsodamasis prisipažįsta M.Paulinas.
Tačiau lietuvis netruko išsiaiškinti, kad šis prancūzų virtuvės virtuozas per savo ilgametę karjerą yra surinkęs daugiausiai pasaulyje, net dvidešimt aštuonias „Michelin“ žvaigždutes, ir 1993 m. yra išrinktas amžiaus šefu.
„Tokia galimybė pasitaiko tik kartą gyvenime, todėl jos praleisti nenorėjau, – prisimena M.Paulinas, – pats darbas anaiptol nepriminė svajonės išsipildymo. Nuolatinis nesiskaitymas, teroras ir hierarchijos demonstravimas – tai J.Robuchono virtuvės kasdienybė.“
Pats darbas anaiptol nepriminė svajonės išsipildymo. Nuolatinis nesiskaitymas, teroras ir hierarchijos demonstravimas – tai J.Robuchono virtuvės kasdienybė.
Tačiau negailestinga darbo aplinka palaužė vyro ryžtą dirbti tokioje virtuvėje ir jis grįžo į Kopenhagą, kur susituokė su savo gyvenimo drauge.
Lietuviui Danijoje nusišypsojo sėkmė – jo laukė stažuotė viename garsiausių pasaulio restoranų. Iš 3000 kandidatų buvo atrinkta 70 laimingųjų, kuriems pavyko praverti restorano „Noma“ duris.
„Ten – visai kitoks požiūris į personalą, į darbo aplinką, į maistą, patį restoraną. Žinoma, esminiai elementai yra, tačiau darbo aplinka kitokia“, – tikina M. Paulinas.
Skandinaviška darbo aplinka vyrui tiko daug labiau, tačiau ramus ir laimingas gyvenimas ilgai netruko.
Keliaudami po pasaulį, su žmona savo namus pačioje Kopenhagos širdyje buvo išnuomoję, o čia galioja itin griežtos taisyklės. Išprašyti nuomininkus galima tik per tris mėnesius.
Moteriai teko išvykti apsistoti pas tėvus, o M.Paulinui – pasiprašyti gyventi pas draugą, kuris galiausiai paprašė išsikraustyti. Todėl virtuvės šefui teko miegoti automobilyje prie darbo.
Kaip lietuvio istorija klostėsi toliau – laidos „Gyvenimas“ pasakojime.
