Kario asmenybė neatskleidžiama, nes tai gali pakenkti jo saugumui ir gyvenimui ateityje.
– Į atsikovotas teritorijas su savo komanda patenki pirmasis arba vienas pirmųjų. Kokios būna jūsų užduotys? Kaip ten veikiate?
– Mes turime adresus, kur reikia patekti, ir užduotis, ką reikia padaryti. Tai yra žvalgybos darbas. Jie žino, jie mato, analizuoja... Jie duoda mums tikslias vietas, o mes turime nueiti ir patikrinti. Pvz., dalis tų adresų buvo štabai. Čia randame gerai įrengtus namus be jokių gynybinių pozicijų. Tai buvo užnugaris ir nebuvo reikalo jų įtvirtinti.
Viename tokių štabų radome dokumentus su ukrainiečių pavardėmis ir kur jie yra tarnavę – kariuomenėje, policijoje ir t.t. Reikia suprasti, kad ne tik mes turime žvalgybą – jie taip pat ją turi.
Tikrindami duotus adresus dažnai turime išlaužti duris, nes randame užrakintus namus. Tokiu atveju paprastai nesprogdiname ir nelaužome.
Tačiau mes privalome elgtis pagal įstatymus ir nurodymus. Tikrindami duotus adresus dažnai turime išlaužti duris, nes randame užrakintus namus. Tokiu atveju paprastai nesprogdiname ir nelaužome. Žiūrime, kaip patekti padarant kuo mažiau žalos – pvz., gal galima patekti pro langą?
Kartu imame su savimi civilį gyventoją, kaip stebėtoją. Mes jam parodome, kad pasiimame kompiuterius, atminties korteles, kameras ar kitką, kur gali būti informacija. Juk nežinome, ar tai buvo naudojama čia gyvenusių ukrainiečių civilių, ar priešų. Todėl ir imame žmogų, kad parodytume, jog nesame marodieriai. Viską patys filmuojame ir dokumentuojame. O stebėtojui pasakome, kad kai grįš namo šio namo gyventojas, jeigu tai yra jo daiktai, tegu kreipiasi nurodytu adresu ir jis juos atgaus. Surenkame laikmenas, dokumentus ir perduodame į savo štabą.
– Ar tikrai, kaip pateikiama Lietuvoje, rusai vos pamatę ukrainiečius bėga ir visur taip lengvai užimamos teritorijos?
