Basiras yra dirbęs su lietuvių kariais Afganistano Goro provincijoje, kur Lietuva iki 2012-ųjų vadovavo Provincijos atkūrimo grupei. Basirą prisimenantys Gore tarnavę kariai jį apibūdina kaip netipinį afganistanietį ir sako esantys tikri, kad jis pritaptų Lietuvoje.
Tai – lietuviškas prašymas iš Graikijoje įstrigusio afganistaniečio pabėgėlio. Prašymą „YouTube“ paviešino vienas žurnalistas, kurį nustebino Basiro noras atvykti į Lietuvą.
Basiras nuo pat pradžių – 2005-ųjų – iki misijos uždarymo prieš trejus metus padėjo Lietuvos kariams Afganistano Goro provincijoje. Jį prisimena ir tuomet Civilininėje misijoje Gore dirbęs Eugenijus Vaicekauskas. Pradžioje Basiras dirbo valytoju, o vėliau lietuvė medikė jį išmokė lietuvių kalbos ir jis tapo vertėju.
„Jis buvo mūsų ryšys su vietiniais. Nuo to, kaip jis elgėsi, priklausė jų požiūris į mus ir tikrai jų požiūris į mus buvo geras“, – prisimena Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo, Civilių ir karių bendradarbiavimo valdybos atstovas Eugenijus Vaicekauskas.
E.Vaicekauskas sako, kad tikra ir Basiro rodoma Lietuvių karių padėka jam už darbą.
„Basiras, jei jam parodydavai klaidą, kai jis versdavo raštu į anglų kalbą, kitą kartą jos nepadarydavo. Labai stengėsi“, – pasakoja E.Vaicekauskas
Basiras tikina nusprendęs bėgti iš Afganistano po sulauktų grasinimų. Jis rodo grasinantį laišką, gautą esą iš talibano kovotojų.
„Kas rytą jie ateidavo, atnešdavo nuotraukas, laiškus, grasindami, nes dirbau NATO misijai, sakė, kad mane nužudys“, – pasakoja pabėgėlis.
Afganistane tarnavę Lietuvių kariai pripažįsta, kad iš Goro provincijos, kai buvo uždaryta Lietuvių misija, sunku gauti patikimos informacijos apie padėtį regione. Provincijos sostinėje, pasak jų, turėtų būti gan saugu, priešingai nei aplink ją.
„Visko gali būti. Ar tai talibano, ar Daesh, (lietuviškai – „Islamo valstybės“), ar šiaip kieno nors grasinantys laiškai. Tai normali praktika, kad žmonės ryte randa grasinančius laiškus. Kiek jie pasitvirtina, sunku pasakyti“, – sako Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo atstovas.
Aštuonerius metus misijoje Afganistane buvusiems lietuviams vienu metu padėdavo iki šimto afganistaniečių. Baigus misiją, pasak Krašto apsaugos ministerijos, buvo nerimaujama dėl jų likimo – ar jiems nebus kerštaujama dėl darbo NATO misijoje. Tad vertėjams, kurių buvo dešimt, buvo pasiūlyta – suteikti prieglobstį arba išmokėti pinigines kompensacijas. Esą Basiras pasirinko pinigus ir liko Gore. O amerikiečiai ir kanadiečiai jiems talkinusių vertėjų nepaliko Afganistane. Pasak vidaus reikalų viceministro, ir Lietuvoje reikėtų kalbėti apie tokią programą.
Tačiau pirmiausia ieškoma, kaip Basirą parsigabenti į Lietuvą. Šiuo metu jis Atėnuose, o prieš kelias dienas jis kreipėsi į Lietuvos ambasadą Graikijoje, kuri su juo ir palaiko ryšį.
„Mes nutarėme tokiam žmogui pagelbėti, nes akivaizdu, kad jam gali grėsti pavojus jo šalyje. Šiuo metu jis yra Graikijoje, turi galiojantį pasą, tai mums reiktų jį atskraidinti čia, ar kad jis pats atskristų, – pasakoja vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius.– Jis padarė daug gerų darbų Lietuvai ir mes negalime tokio žmogaus vien iš mandagumo principo palikti nelaimėje.“
Neoficialiai didžiausia problema yra ta, kad Basiras neturi pinigų lėktuvo bilietui į Vilnių – visus juos išleido kelionei iki Graikijos. Tačiau tikimasi jau artimiausiu metu tai išspręsti, o Lietuvoje jau Migracijos departamentas spręs dėl prieglobsčio jam suteikimo.
„Jis labai noriai integruotųsi į visuomenę, stengtųsi išsilaikyti, išgyventi pats. Skirtingai nuo kitų vertėjų, kurie ko nors prašydavo, jis nė karto nebuvo atėjęs su tokiu prašymu, – pabrėžia E.Vaicekauskas. – Aš manau, kad jis pritaptų. Jis bendravo su lietuviais, Lietuvos kultūra jam nesvetima. Jis bent jau turi supratimą, suvokimą apie mūsų tradicijas. Netgi tada, kai šventėme Kūčias, jis budėjo ir kartu su mumis valgė laužė kalėdaitį.“
