„Suprantame problemą, kad moterys, kurios išteka už užsienio piliečių, jos negali turėti vyro pavardės, jų vaikai negali turėtų vyro pavardės, jeigu yra Lietuvos piliečiai. Dėl šito reikėtų apsispręsti, kokia tvarka turėtų būti numatyta ir kokios yra galimybės“, – trečiadienį po susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi žurnalistams sakė D.Vaišnienė.
Ji priminė, kad Konstitucinis Teismas (KT) yra pasakęs, kad oficialiuose dokumentuose negali būti vartojami kiti rašmenys, išskyrus lietuviškuosius, tačiau, anot komisijos pirmininkės, KT nėra pasisakęs dėl tokių, atvejų, jeigu egzistuojami pirminiai dokumentai, kur asmenvardžiai rašomi nelietuviškai.
„Manytume, žinoma, čia turėtų teisininkai pasakyti savo nuomonę, kad šis pirminio šaltinio punktas galėtų būti taikomas, kai ištekama už užsienio šalies piliečio ir paimama pavardė tokia, kokia yra. Komisija tam neprieštarautų“, – sakė D.Vaišnienė.
Tuo metu dėl Lietuvos lenkų pageidavimo dokumentuose pavardes rašyti lenkiškai, komisijos vadovė tvirtino, jog vienintelė išeitis tokiu atveju – įrašai antrajame dokumento puslapyje.
„Dėl antrojo ir visų kitų puslapių Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad ten gali būti parašyta, kaip pageidauja pareiškėjas. Manau, tai tikrai nežeidžia valstybinės kalbos statuso“, – sakė pareigūnė.
Pasak jos, su premjeru taip pat kalbėta, kad negalima mažinti valstybinės kalbos mokymo mastų, turi būti stiprinamas valstybinės kalbos mokymas kaip vienas pagrindinių visuomenės integracijos priemonių ir vėliau sėkmingo įsiliejimas į darbo rinką, studijas.
Šiuo metu pavardžių dokumentuose neleidžiama rašyti nelietuviškais rašmenimis, tačiau šią tvarką siūloma keisti, atsižvelgiant į vietos lenkų prašymus ir argumentuojant, kad dabartinė tvarka kelia keblumų santuoką su užsieniečiais sudariusiems Lietuvos piliečiams.
A.Butkevičiaus Vyriausybė savo programoje pažadėjo „išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgiant į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“.
Praėjusios kadencijos metu balsuojant dėl nelietuviškų pavardžių rašybos A.Butkevičius susilaikė ir neparėmė įstatymo projekto, kurį pateikė tuometinis konservatorių premjeras Andrius Kubilius.
Rekomendacijas Vyriausybei dėl tautinių mažumų parengusi darbo grupė siūlo įteisinti originalią pavardžių rašybą dokumentuose nelietuviškais rašmenimis. Vyriausybės strateginiam komitetui pateiktose išvadose siūloma įstatymu įtvirtinti, kad asmenvardžiai dokumentuose panaudojant ne tik lietuvišką raidyną galėtų būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jei to prašo pats asmuo.
Vertindama Lietuvos konstitucinę doktriną dėl lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos, darbo grupė teigia, kad „asmenvardžiai nereiškia sąvokų ir neturi leksinės reikšmės, vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos savastimi, todėl neturėtų būti keičiami iškreipiant jų tikrąją denotacinę reikšmę“.
Būtinybė įteisinti pavardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis grindžiama ne vien tautinių mažumų pozicija, bet ir tuo, kad „dėl spartėjančių emigracijos ir eurointegracijos procesų“ vis daugiau Lietuvos piliečių įgyja asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis.
Konstitucinis Teismas 1999 metais išaiškino, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“, nes „kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“. Tokias nuostatas Konstitucinis Teismas patvirtino ir 2009 metais, kai pažymėjo, jog „asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.
