Šią iniciatyvą pernai iškėlė buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Jis su Seimo vicepirmininku Gediminu Kirkilu aplankė daugelį svarbiausių Vakarų Europos sostinių. Dėmesį šiam planui pradėjo skirti ir Lietuvos vyriausybė.
Po susitikimo su Ukrainos parlamento pirmininku Andrijumi Parubijumi Lietuvos Seimo vadovas Viktoras Pranckietis pareiškė, kad „daugelis šalių jau pripažįsta šitą planą“.
„Mes turime išlaikyti Ukrainą mūsų provakarietiškame pasaulyje ir grįsdami šiuo tikslu mes turime imtis ir priemonių“, – žurnalistams sakė Seimo pirmininkas.
Maršalo planu XX a. buvo pavadinta Jungtinių Valstijų pagalbos Europai Šaltojo karo metu programa. Jis padėjo atstatyti Vakarų Europos šalių ekonomiką ir taip padidinti jų atsparumą Sovietų Sąjungos įtakai.
A.Kubilius teigia, kad Europos Sąjungos finansinė parama šiuo metu kariaujančiai Ukrainai yra tiek pat gyvybiškai būtina, kiek svarbūs buvo ir JAV pinigai po Antrojo pasaulinio karo nustekentoms šalims.
Prieš daugiau nei trejus metus nuvertus Maskvos palaikomą Ukrainos prezidentą Viktorą Janukovyčių, Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo remti separatistus rytinėje šalies dalyje.
Mes norime, kad Ukrainos žmonės kuo greičiau suprastų, kad jų pasirinktas provakarietiškas kelias yra teisingas.
„Po Antrojo pasaulinio karo Amerika sprendė, kaip neleisti išplisti Stalino dominavimui Europoje. Taip ir mes šiandien nenorime, kad Vladimiras Putinas dominuotų Ukrainoje“, – BNS sakė A.Kubilius.
„Mes norime, kad Ukrainos žmonės kuo greičiau suprastų, kad jų pasirinktas provakarietiškas kelias yra teisingas“, – pridūrė jis.
Įgauna pagreitį
Nors šio plano perspektyvos kol kas nėra aiškios, į finansinio mechanizmo kūrimą įsitraukė ir Lietuvos vyriausybė. Praėjusią savaitę šiuo klausimu buvo surengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo Vyriausybės kanceliarijos, Užsienio reikalų ir Finansų ministerijų atstovai.
Svarstoma, kad Europos Sąjungos investicijų planas smulkiam ir vidutiniam Ukrainos verslui bei kritiniams infrastruktūros objektams truktų dešimt metų, skiriant po maždaug 5 mlrd. eurų kasmet.
Lietuvos pareigūnai planuoja paramos Ukrainai planą parengti iki lapkritį vyksiančio Europos Sąjungos Rytų partnerystės viršūnių susitikimo, kad šį klausimą iškeltų Bendrijos šalių vadovams ir siektų surasti jam vietos baigiamojoje susitikimo deklaracijoje.
„Iš parlamentinės diplomatijos iniciatyvos tai tampa Vyriausybės užsienio politikos iniciatyva. Bandome padėti šiai parlamentinės diplomatijos iniciatyvai tapti klausimu aukščiausiame Europos Sąjungos lygyje“, – BNS sakė ministro pirmininko patarėjas užsienio politikos klausimais Deividas Matulionis.
Pasak Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko socialdemokrato G.Kirkilo, plano paminėjimas Europos Sąjungos šalių vadovų pasirašytame dokumente suteiktų mandatą Europos Komisijai pradėti kurti konkrečius paramos Ukrainai instrumentus.
„Tai tiesiog leistų Europos Komisijai pradėti veikti“, – BNS sakė parlamentaras.
Jis kartu su A.Kubiliumi Maršalo planą Ukrainai pristatė Berlyne, Londone, Vašingtone ir Briuselyje. Politikai žada dar kartą aplankyti Vokietiją po ten vyksiančių parlamento rinkimų, taip pat pristatyti planą Paryžiuje ir Romoje.
Nerimas dėl oligarchų
Lietuvos politikams ir diplomatams gali būti sunku įtikinti kolegas Europos Sąjungoje, jog nepaisant korupcijos Ukrainoje siūlomi skirti pinigai verslui bus skirstomi skaidriai ir neatsidurs šalies oligarchų kišenėse.
Tačiau Aukščiausiosios Rados pirmininkas atremia, jog Ukraina pastaraisiais metais įgyvendino daug antikorupcinių reformų, o kai kurios iš jų dar tęsiamos.
„Aš manau, kad mes kartu viską aptarėme ir esame pasirengę susitikti su šio plano skeptikais. Mes turime juos įtikinti, turime ieškoti tarp jų sąjungininkų ir aš tikiu, kad mums pavyks realizuoti šitą idėją“, – žurnalistams sakė A.Parubijus.
Lietuvos Seimo pirmininkas tvirtino, kad kovoje su korupcija „Ukraina daro tam tikrus žingsnius“, tačiau turi „ir ką papildomai nuveikti“.
„Mes susilaikome nuo tapimo mokytojais. Mes tiesiog kalbamės ir iškeliame problemas. Kaip jas spręsti, šalis turi surasti (pati)“, – kalbėjo V.Pranckietis.
Ukraina naudojasi 17,5 mlrd. JAV dolerių (14,7 mlrd. eurų) vertės Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kredito linija. Šiuo metu iš TVF Ukraina yra gavusi maždaug 7 mlrd. eurų. Nuo 2014 metų Europos Sąjunga yra skyrusi Ukrainai finansinės paramos išmokų už beveik 3 mlrd. eurų.
Ukrainos ekonomika šiuo metu auga, bet ne tokiais tempais, kaip galėtų. Pasaulio bankas teigia, kad augimą stabdo maža išorinė paklausa ir daug lėšų reikalaujantis konfliktas šalies rytuose.
Maršalo plano Ukrainai iniciatorius A.Kubilius tvirtina, kad finansinė injekcija šalies smulkiam ir vidutiniam verslui paskatintų ekonomikos augimą.
„Viduriniosios klasės Ukrainoje stiprėjimas būtų didelė nauda šalies ekonomikai ir geriausia atsvara oligarchinėms struktūroms“, – sakė parlamentaras.
